-
Padrąsinimo laiškas tiems, kurie nerimauja
Ilgai galvojau, kokiu kreipiniu kreiptis, kaip pradėt įžangą, ir atėjo tokia mintis, kad tai ką rašau yra apie mano patirtį, mano nerimą, mano panikas.. Tai, kam tos pradžios? Užvėrus kardiologo, neurologo, šeimos gydytojo, kabinetų duris ir tyrimams „įrodžius“, kad esu visiškai sveika, kitas žingsnis buvo – psichologai, psichiatrai, terapeutai ir šiaip saviugdos „mokytojai“. Prieš metus, dar nelabai ir supratau kuo jie skiriasi, kokia jų...
Comments 0 -
Nomenklatūra: kai pavadinimas daikto esmę keičia
Prieš savaitę dalyvavau Europos neuropsichofarmakologijos kolegijos (ECNP) organizuotame renginyje, kurio metu ekspertai iš Lietuvos ir užsienio mokė mus efektyvaus mokslinių tyrimo organizavimo ir pristatymo. Šio renginio metu buvęs ECNP prezidentas prof. Joseph Zohar pristatė naują psichiatrinių vaistų nomenklatūrą. Šis projektas ir jo rezultatai yra ECNP darbo grupės produktas. O kuo gi jis gali būti įdomus jums? Edukacinis Intarpas: Kaip jau žinote, o jeigu nežinote tuoj sužinosite, psichologinis...
-
Smegenys mus susargdina, smegenys mus ir gydo.
Trys smegenų sluoksniai: instinktyvus, emocionalus ir protingas Instinktyvus sluoksnis Pirmas ir seniausias smegenų sluoksnis, kurį turi dauguma gyvūnų, yra skirtas įjungti ir išjungti fiziologinį streso atsaką. Šios smegenų dalies tikslas instinktyviai reaguoti į aplinką. Nėra pavojų – ilsimės, virškinam. Yra pavojų – bėgam! Neina pabėgti? Kandam! Ši smegenų dalis yra ta dalis, kuri reguliuoja kiek greitai ar lėtai dabar plaka širdis, kiek organizmas skiria...
-
Psichologinio atsparumo didinimas: nerimas kaip kompasas.
Kodėl dažnai su fiziniais iššūkiais tvarkomės geriau negu su psichologiniais? Kai sportuodami darome kažkokį pratimą, mes susitaikome su tuo, jog bus sunku. Sunkumas reiškia, jog aš dirbu, aš einu tikslo link ir su kiekviena sunkumo sekunde aš prie jo artėju. Lenta yra labai geras fizinio ir psichologinio atsparumo pratimas. Atrodo jau nebegaliu, bet padarau dar sekunde daugiau, ir dar sekunde daugiau, ir dar sekunde...
-
Pradedi gyventi tokį gyvenimą, kokio nori, kai nustoji tikėti viskuo, ką galvoji, ir pradedi daryti tai, ko bijai.
Noriu su jumis pasidalinti keletu minčių. Šiandien laipiojimo treniruotėje pagaliau įveikiau trasą, kurią bandžiau įveikti jau kokį mėnesį. Nebuvo lengva, daug išmokau, noriu pasidalinti. Šiandien ėjau į treniruotę, žinodama jog tai bus mano paskutinis šansas pabaigti ir be kritimų pralipti šitą trasą. Jau susidariau kažkokį sau nereikalingą spaudimą, nors nedidelį, bet spaudimą – „paskutinis šansas“. Logiškai mąstant, taigi tas trasas atnaujina kas kelias savaites....
-
Psichoterapinės sesijos mitas ir realybė
Dažnai psichoterapiją įsivaizduojame kaip pogulį ant sofutės, pasakojant terapeutui apie vakarykščius sapnus. Šiuolaikinė psichoterapija yra aktyvi, paremta komandiniu darbu ir dažnai vyksta įvairiose kontekstuose – terapeuto kabinete, už kabineto ribų, ar iš namų/darbo vietos internetu. Taigi pagulėti ant sofkutės konsultacijoje tenka retai. Realybė tokia, jog terapijos metu tenka aktyviai dirbti ir ne tik sesijos metu, bet ir tarp jų. Nors ne taip “patogu”, bet efektyvu.
-
Mažiau tablečių, daugiau įgūdžių.
Įgriso jaustis blogai dėl skausmo, nemalonių fizinių jutimų, liūdnos nuotaikos, nerimo, motyvacijos stokos, lėtinio nuovargio ar kitų, atrodo neišsprendžiamų, problemų? Savo fizinę ir psichologinę savijautą galime pagerinti paprastomis ir efektyviomis technikomis, naudojamomis visame pasaulyje. Taikydami patikrintus psichologinius įrankius galime susitvarkyti su iššūkiais, mažiau kentėti ir daugiau gyventi tokį gyvenimą kokio norime.
