apiemane, KET
Comment 1

Kognityvinė elgesio terapija

Trumpai apie Kognityvinę elgesio terapiją

Kiekvienas žmogus kažkuriame gyvenimo etape patiria iššūkių. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra priemonė įgalinanti sistemingai ir efektyviai spręsti patiriamus sunkumus dirbant su mintimis, emocijomis ir elgesiu. KET yra populiariausia psichoterapijos rūšis Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse, kuri naudoja efektyvias ir daugybe klinikinių tyrimų patikrintas technikas.

KET terapeutas padeda sistemingai ir efektyviai išspręsti problemas suteikiant įgūdžius klientui toliau tvarkytis su gyvenimo iššūkiais pačiam nepriklausomai nuo terapeuto.

KET charakteristikos:

  • Veiksmingumas pagrįstas moksliniais tyrimais;
  • Edukacinė – suteikianti žinių apie problemą;
  • Suteikianti įgūdžių:
    • funkcionaliau mąstyti;
    • funkcionaliau elgtis;
    • efektyviau spręsti problemas.
  • Orientuota į problemų sprendimą ir tikslo siekimą;
  • Struktūruota, objektyvi ir aktyvi;
  • Apribota laike ir trumpa;
  • Paremta bendradarbiavimu su klientu.

Kaip KET gali padėti Jums:

  • Suteikiant teisingą informaciją apie problemą;
  • Padedant suvokti problemą ir supažindinant su problemos modeliu:
    • Kaip problema išsivystė;
    • Kas problemą palaiko;
  • Sudarant problemos sprendimo planą;
  • Vykdant planą – įgaunant ir ląvinant įgūdžius reikalingus problemai spręsti.

Dėl konsultacijos susisiekite čia pateiktais kontaktais.

Plačiau apie Kognityvinę elgesio terapiją

Kas yra psichoterapija? Psichoterapija yra tikslingas ir kryptingas psichologinių principų ir klinikinių metodų taikymas siekiant padėti žmonėms spręsti iškilusias problemas ir iššūkius.

Kas yra Kognityvinė elgesio terapija? Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra labiausiai klinikiniais tyrimais ištirta bei populiariausia psichoterapijos rūšis Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Šiandien KET efektyviai taikoma tiek pavieniui tiek kombinuojant su farmakoterapija.

Pagrindinis kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra gerinti savijautą taip, kad gerėtų funkcionavimas. To siekiama keičiant nenaudingus mąstymo ir elgsenos įpročius į produtyvesnius įgudžius leidžiančius labiau kontroliuoti savo gyvenimą bei jaustis geriau tiek emociškai tiek fiziškai.

Kognityvinė elgesio terapija yra viena iš moksliškai pagrįstų psichoterapijos rūšių, kuri jungia dvi labai veiksmingas psichoterapijos rūšis – kognityvinę ir elgesio terapijas. Kognityvinė elgesio terapija koncentruojasi į kognicijas – mintis, ir elgesį – veiksmus. Paprastai sutrumpinus pagrindinę KET hipotezę galima sakyti, jog “mes jaučiamės ir elgiamės taip kaip mąstote”. Sąsaja tarp minčių, jausmų ir elgesio yra KET pagrindas. Dėl šios priežasties KET nagrinėja mąstymą ir elgesį, tam kad padėtų įveikti emocinius bei elgesio sunkumus.

Kognityvinės terapijos pagrindas yra kognityvinis modelis, kuris remiasi hipoteze, kad žmonių emocijos ir poelgiai priklauso nuo to, kaip jie suvokia įvykius. Tai, kaip žmonės jaučiasi, lemia ne pati situacija, bet jos interpretacija.

Taigi tai, kaip žmonės jaučiasi, yra susiję su tuo, kaip jie interpretuoja situaciją ir ką apie ją galvoja. Pati situacija nelemia savijautos – emocinę reakciją sukelia situacijos suvokimas ir jos reikšmė žmogui.

Kokie pagrindiniai Kognityvinės elgesio terapijos principai? Penki pagrindiniai mūsų gyvenimo aspektai – aplinka, mintys, emocijos, fiziniai pojūčiai ir elgesys sąveikauja tarpusavyje. Šios gyvenimo sritys viena su kita susipynusios. Kiekvienas žmogaus gyvenimo aspektas veikia visus kitus aspektus. Pavyzdžiui, mūsų gyvenimo pokyčiai veikia mąstymą ir jausmus (ir fiziškai ir emociškai). Elgesio pokyčiai keičia aplinką. Panašiai ir mąstymo pokyčiai veikia elgesį, nuotaiką, fizines reakcijas, gali keisti socialinę aplinką. Jeigu suprasime, kaip tos penkios gyvenimo dalys viena su kita susijusios, geriau suprasime ir savo problemas.

Kognityvinė elgesio terapija remiasi “čia ir dabar” principu: psichoterapinės intervencijos fokusuojamos į dabartį, sprendžiamos dabarties problemos ir sunkumai. Šios terapijos intervencijos nesiekia atskleisti pasąmonėje glūdinčių priežasčių iš praeities, kurios galėtų daryti įtaką dabarties problemoms, vietoj to ji stengiasi padėti sukurti naują, labiau pritaikytą būdą geriau jaustis ir produktyviau gyventi.

Svarbiausi KET principai:

  1. Kognityvinis principas teigia: įvykiai veikia mus ne patys savaime, bet per mūsų interpretacijas. Tam tikromis technikomis keisdami mąstyseną galime keisti emocinę ir fizinę savijautą.
  2. Elgesio principas teigia: visa tai ką mes darome labai įtakoja mūsų mintis ir emocijas, o mintys ir emocijos savo ruožtu veikia elgesį.
  3. Kontinuumo principas: psichologinės problemos matomos kaip normalių psichologinių procesų pokyčiai ar iškraipymai. Psichologinės problemos pasireiškia kiekvienam žmogui daugiau ar mažiau skirtingose gyvenimo etapuose.
  4. Čia ir dabar principas. Norint išspręsti problemas KET koncentruojasi į dabartį, o ne į praeitį.
  5. Tarpusavyje sąveikaujančių sistemų principas. Psichologinės problemos atsiranda sąveikaujant keturioms svarbioms sistemoms: a) mintims ir įsitikinimams, b) emocijoms, c) elgesiui, d) asmens biologinėms ir fiziologinėms ypatumams.

Kas vyksta kognityvinės elgesio terapijos metu? 
Kognityvinės elgesio terapijos metu terapeutas ir klientas dirba kartu, kad suprastų kliento problemas, suvoktų, kaip jos veikia kliento mintis, elgesį, jausmus ir kasdieninę veiklą. Remdamiesi individualių problemų išsiaiškinimu, terapeutas ir klientas kartu iškelia terapijos tikslus ir suderina gydymo planą. Terapijos tikslas yra išmokyti klientą rasti tinkamesnius, geresnius problemų sprendimo būdus nei buvo naudojami iki tol. Dėl to klientas dažnai turi atlikti “namų darbus” tarp terapijos seansų, kad išbandytų naujus problemų sprendimo būdus. Darbas trunka nuo kelių iki keliadešimt sesijų (priklausant nuo problemos), susitinkant kartą per savaitę. Dauguma žmonių, besikreipiančių į psichoterapeutą, nori kažką pakeisti savo gyvenime. Pavyzdžiui, tai kaip jie jaučiasi arba kaip elgiasi, arba tai kaip kiti žmonės juos priima ir su jais elgiasi. Kognityvinės elgesio terapijos metu kartu su klientu aiškinamasi ką norima keisti ir dirbama pasirinktų tikslų bei norimų pasikeitimų kryptimi.

Kertiniai konstruktyvaus pasikeitimo akmenys yra šie:

  • keisti mąstyseną, t.y. kad mintys, įsitikinimai, požiūriai, nuostatos, samprotavimai ne trukdytų, o padėtų gyventi (kognityvinis terapijos aspektas);
  • imtis tokių veiksmų, kurie duotų norimų ir laukiamų rezultatų (elgesio aspektas).

Kokias problemas ir iššūkius padeda spręsti Kognityvinė elgesio terapija? KET taikoma dideliam būklių spektrui – nuo pagalbos siekiant užsibrėžtų asmeninio tobulėjimo tikslų (pvz.: atidėliojimo mažinimas, reaktyvumo į stresą mažinimas, savivertės stiprinimas), tvarkantis su esamomis somatinėmis būklėmis ar susirgimais (pvz.: migrena, chronišku skausmu, nemiga) iki psichologinių sutrikimų gydymo (pvz.: nerimo, depresijos, asmenybės, somatoformonių sutrikimų).

 

 

 

This entry was posted in: apiemane, KET

by

Klinikinė psichologė ir kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė Klaipėdoje. Su klientais dirbu Kardiologijos ir reabilitacijos klinikoje, Klaipėdoje ir internetu. Esu mindheart.eu publikuojamų straipsnių autorė.

1 Comment

  1. Donata says

    Sveiki. Noreciau uzsiregistruoti pirmam pokalbiui apie kognityvine elgesio terapija. Turiu panikos priepuolius, su kuriais kovoju jau 9- erius metus. Labai reikia pagalbos. Busiu labai dekinga. Galiu nuo rugpjucio 13- tos

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s