Default Blog, Įžvalgos
Leave a Comment

Smegenų ir kūno sąveika: kodėl mes turime įsiklausyti ir ko galime pasimokyti iš astronautų

“Hiustonai mes turėjome problemą”, pasakė John L. Swigert Jr, Apollo 13 misijos įgulos modulio pilotas, pajutęs šaižų sprogimą bei staigią vibraciją. Valdymo skydelis parodė greitai ir tolygiai senkantį deguonį antrame deguonies balione. Deguonies balionas Nr. 1 taip pat pradėjo gesti, pagrindinis ervėlaivio modulis prarado elektros, šviesos bei vandens tiekimą ir visa tai nutiko įgulai esant daugiau kaip 300 tūkstančių kilometrų nuo žemės. Misijų kontrolės centras Hiustone, bei erdvėlaivio įgula ėmėsi eilės veiksmų būtinų gedimui išspręsti. Kontrolės centras ir erdvėlaivis nuolatos keitėsi informacija, pastebėjimais bei rekomendacijomis tam, kad situacija būtų efektyviai išspręsta ir astronautai galėtų saugiai grįžti į žemę. Gedimas buvo pašalintas ir, apskridusi mėnulį, įgula avariniu būdu nusileido į žemę.

Mūsų organizmuose kasdien vyksta labai panaši abipusė komunikacija. Mūsų smegenys kaip Hiustono kontrolės centras, o mūsų kūnai kaip Appollo 13 erdvėlaivis. Smegenys duoda kūnui nuorodas kaip elgtis, o kūnas tuos nurodymus išpildo ir siunčia atgalinį ryšį smegenims apie tai kas vyksta kūno “gale” – ar sistemos veikia, ar veikia tiek kiek reikia ir tt. Šiame procese dalyvauja viskas nuo galvos iki kojų pradedant akimis, ausimis, oda – organais kuriai renkame informaciją iš aplinkos ir baigiant skrandžiu, plaučiais, širdimi ir kitais vidaus organais kurie sustabdo arba atvirkščiai pagreitina veiklą priklausomai nuo to kaip aplinkos siunčiamus signalus suinterpretavo kontrolės centras – smegenys.

Visa informacija iš aplinkos yra apdirbama smegenų, kurios suteikia išoriniams stimulams vienokią ar kitokią reikšmę. Kiekvienas garsas, vaizdas, žvilgsnis, pokalbis, pagyrimas, kritika yra apdorojami mūsų smegenų. Smegenys ištyrinėja iš aplinkos gautą informaciją ir jai suteikia prasmę – tai visai ne gyvatė, o pagalys – be reikalo išssigandau, tačiau tas žalsvas lėtai judantis padaras gali būti nieko gero nežadantis ir tt. Mūsų galva atlieka šimtus tokių paskaičiavimų per dieną. Apdirbus aplinkinius signalus smegenys perduoda instrukcijas kūnui apie tai kam pasiruošti – situacija saugi ar grėsminga. Priklausomai nuo to ar informacija priimama kaip teigiama ir saugi ar kaip negiama ir kelianti grėsmę, kūnui siunčiamas signalas arba atsipalaiduoti arba atvirkščiai – pasirengti. Emocijos, tokios kaip, baimė, nerimas, pasitenkinimas ar išgąstis tai niekas kitas kaip “instrukcijos” pavadinimas, kuri susideda iš tam tikros žingsnių sekos. Išgirdus netikėtą šaižų garsą smegenys akimirksniu vertina jį kaip pavojų ir siunčia kūnui nurodymus pasiruošti bėgti, kautis arba sustingti. Adrenalinas plūsteli į kraują, širdis pradeda plakti greičiau, regėjimo laukas susiaurėja, kojų raumenys pritvinksta kraujo, o pirštų galiukai nutirpsta. Mūsų kūnai yra niekas kita kaip mašinos nuolatos vykdančios šimtus procesų vienu metu, tam kad palaikytų sveiką pusiausvyrą ir tinkamai funkcionuotų.

Mūsų kūnai labai panašūs į erdvėlaivius. Mes duodame sau nurodymus kada keltis, valgyti, sportuoti, dirbti, ilsėtis, nešiojame save kūnus nuo vienos veiklos prie kitos, tikėdamiesi jog jie tarnaus kuo ilgiau. Sistemai sustreikavus kreipiamės į gydytojus tikėdamiesi jog jie atliks apžiūrą, ras gedimą, pritaikys intervenciją ir mus sutaisys. Dėja, (o gal visai ir ne), gydytojai ne visagaliai. Šis pasakymas gali skambėti kaip jų pateisinimas. Tačiau taip nėra – tai tiesiog faktas. Mūsų organizmai yra tokie sudėtingi jog dažnai nėra vieno aiškaus atsakymo dėl ko negaluoja viena ar kita kūno dalis. Daugelį ligų lemia sistemingos “sistemos” klaidos atsirandančios dėl įsisenėjusių kasdieninių procesų, kurie pamažu (pastebimai, o gal ir ne) žaloja mūsų organizmą. Tai kiek miegame, ką valgome, kiek esame fiziškai aktyvūs, ką mąstome, kaip reaguojame – viskas sumuojasi ir prideda arba atima iš fizinės ir psichologinės sveikatos.

Dėja, gydytojas turi tik apie pusvalandį konsultacijos laiko mūsų problemos supratimui bei sprendimų ieškojimui. Mes su savo kūnais praleidžiame 24 valandas per parą ir kiekviena tos valandos minutė daro vienokią ar kitokią įtaką mūsų organizmui. Kviečiu pasinaudoti su savimi praleidžiamu laiku išmokstant save stebėti, išsikelti hipotezes apie galimas negalavimų priežasis, taikyti intervencijas bei vertinti pokyčius. Pasinaudokime šiuolaikinio psichologijos mokslo pasiekimais kurie padeda paimti sveikatą į savo rankas bei tapti efektyvesniais kasdieną. Psichologo konsultacija nepakeis jūsų gyvenimo, ji padės jums susikurti įrankius keisti gyvenimą patiems.

Nors Apolo 13 misija ir patyrė gedimą kuris sukėlė beprecedentę grėsmę misijai ir įgulai, NASA vadina gedimą “sėkmingu gedimu” – jis leido įgauti daug vertingos patirties sprendžiant iškilusias problemas bei gelbstint įgulą. Nereikia prarasti vilties jeigu mūsų organizmai pradeda streikuoti, jie nėra tiksliai veikiantys metronomai. Veikiau kaip termostatai, mūsų organizmai nuolatos aktyviai reguliuoja šimtus vidinių procesų palakydami reikalingą homeostazę. Įsiklausę į organizmo siunčiamus signalus ir imdamiesi veiksmingų priemonių galime efektyviai susitvarkyti su kylančias iššūkiais, didinti fizinius ir emocinius resursus ir vis labiau gyventi tokį gyvenimą kokio norime.

This entry was posted in: Default Blog, Įžvalgos

by

Klinikinė psichologė ir kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė Klaipėdoje. Su klientais dirbu Kardiologijos ir reabilitacijos klinikoje, Klaipėdoje ir internetu. Esu mindheart.eu publikuojamų straipsnių autorė.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s