Default Blog, stresas, Įžvalgos
Leave a Comment

Proto ir kūno sąveika

Norėdami mažiau sirgti, būti laimingesni, efektyvesni ir greičiau pasiekti tikslų turime investuoti į savo protus ir kūnus. Mūsų kūnai yra transporto priemonėkuriomis mes naudojames kasdiena keliaudami per savo gyvenimą. Dažnai nutinka taip, jog į savo kūnus įdedame tik minimalų indėlį. Šiek tiek pamiegame, įdedame maisto, einame į darbą, prabėgomis pasišnekučiuojame su kolega, panaršome socialiniuose tinklapiuose, grįžtame namo, pasiilsime priešais televizorių, apsvarstome galimybę nuo kitos savaitės pradėti sportuoti, užkandame, pamiegame ir vėl viską kartojame. Nepaisant to jog mūsų indėlis labai menkas, iš savo organizmo mes reikalaujame aukščiausio lygio paslaugų. Mes užsiimame šiais nelygiais mainais vėl ir vėl, diena iš dienos, kol mūsų kūnas pradeda siųsti signalus įspėjančius jog sistema pradeda išsiderinti reikalaudamas mūsų dėmesio ir veiksmų. Ignoruodami paskaudėjimą vienoje ar kitoje vietoje mes judam toliau kol galvos skausmai, skrandžio skausmai, širdies skausmai ar betkokie kiti įmanomi skausmai ar šiaip keisti jutimai iš toleruojamo diskomforto virsta sekinančia būkle kuri trugdo mums būti produktyviais arba apskritai normaliai funkcionuoti.

Mūsų kūnas ir protas yra abipusiai sujungti. Mūsų smegenys siunčia signalus organams per nervų sistemą, organai veikia pagal gaunamą informaciją ir siunčia signalus atgal smegenims. Jei smegenys vertina priimtą informaciją kaip grėsmę, jos liepia kūnui reaguoti atitinkamai. Smegenų dalys atsakingos už reakciją į stresą yra aktyvuojamos, kraujas prisipildo streso hormonų, sukeliama organizmo kovok arba bėk reakciją ir visas mūsų kūnas įvedamas į streso būseną. Jeigu, arba tiksliau, kai mes nuolatos reaguojame į stresą mūsų kūnas visą dieną veikia budrumo rėžime. Kiekvienas trigeris, nesvarbu koks silpnas, užveda užburtą streso ratą pradedant galva ir baigiant pirštų galiukais, išnaudojant ir žalojant nervų sistemą ir visą organizmą bendrai. Žmonių nenaudai dauguma mūsų galvoja jog galvos, širdies, skrandžio, žarnyno, lytinių organų gedimai yra nulemti kažkokių išorinių ir mūsų nekontroliuojamų veiksnių, todėl turėtų būti tvarkomi gydytojų. Tačiau dauguma skausmų yra susiję su stresu ir problema slypi ne konkrečiame organe bet organo įnervacijoje. Kitaip tariant, pats organas yra sveikas ir nepakenktas, tačiau nervų sistema kuri organui nurodo kiek ir kaip dirbti yra daugiau ar mažiau išsiderinusi. Nors ir išsiderinęs smuikas vistiek yra smuikas, jis groja, tačiau jo pasirodymas nėra instrumento pajėgumo viršūnėje. Taip pat kaip smuiką savo galvą, širdį ar betkurį kitą organą žmogus gali suderinti naudojant tam tikras technikas pats arba bendradarbiaujant su profesionalu.

Mūsų kūno stygų (autonominės nervų sistemos) disfunkcija dažniausiai yra sąlygota organizmo resursų piktnaudžiavimu bei streso valdymo įgūdžių stoka. Būtent šitoje vietoje mums didele dalimi gali padėti mūsų protas. Mūsų protas (smegenys) yra kontrolės centras visoms mūsų organizme vykstančioms misijoms ir procesams. Jutiminiai stimulai (kavos kvapas, voro vaizdas, viršininko balsas, mylimo žmogaus prisilietimas) pasiekia mūsų smegenis per penkis pojūčius. Iškart po to kai smegenys priima ateinančias iš aplinkos žinutes jos jas iššifruoja ir bando joms suteikti prasmę. Smegenys interpretuoja kiekvieną stimulą ir suteikia jam prasmę vadovaudamosis instrukcija kuri yra sudaryta iš genų bei praeities patirčių. Vos tik smegenys suteikia tam tikram stimului reikšmę jos siunčia signalus kūnui nurodydamos kaip jaustis ir elgtis. Kartais tos instukcijos yra funkcionalios, o kartais mažiau funkcionalios. Jeigu genai ir praeities patirtys yra palankios, žmogus turi platų tvarkymosi su stresu įgūdžių ir technikų repertuarą. Tačiau, jeigu genai ir praeities patirtys nepalankios, žmogus pasiduoda skurdžioms ir rigidiškoms reakcijoms į stresą ir to pasekoje jo sistema pamažu išsiderina.

Pasiekti geresnės emocinės ir fizinės savijautos bei suderinti savo nervų sistemą galima išmokstant naujų įgūdžių ir technikų kurios padeda atsakyti į stresą funkcionalesniais būdais. Žmonės yra apdovanoti metakognicijos galia, tai yra galimybė galvoti apie savo galvojimą. Ši supergalia leidžia mums a) stebėti savo mintis kai mūsų smegenys bando suteikti prasmę įeinančiai informacijai, b) apsvarstyti ir nuspręsti ar tos mintys yra realybę atitinkančios ir mums naudingos, c) koreguoti arba keisti mintis, d) geriau jaustis tiek emociškai tiek fiziškai šių pokyčių pasekoje. Šiandien Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra efektyviausias įrankis padedantis žmonėms išmokti naujų adaptyvesnių būdų mąstyti, jaustis ir elgtis. Kognityvinė elgesio terapija yra viena iš plačiausiai pasaulyje naudojamų ir labiausiai klinikiniais tyrimais ištirta psichoterapija padedanti žmonėms išmokti naujų streso valdymo įgūdžių. KET padeda išsilaisvinti iš neproduktyvaus ciklo kai mes vėl ir vėl kartojame tą pati veiksmą pasiūlydama plačią funkcionalesnių technikų paletę, padedančių mums kasdieną jaustis geriau.

Mažiau tablečių, daugiau įgūdžių. Keiskime savo fizinę ir psichologinę savijautą ir gerbūvį paprastomis ir efektyviomis technikomis, naudojamomis visame pasaulyje. Motyvuotas žmogus, kuriam įgriso jaustis blogai dėl liūdnos nuotaikos, nerimo, galvos skausmų ar lėtinio nuovargio, gali išmokti efektyvių streso valdymo įrankių, taikyti juos tol kol savijauta pagerėja bei tęsti nuolatinį jų praktikavimą palaikant gerą savijautą. Siūlau pasinaudoti klinikiniais tyrimais patikrintomis technikomis, kurios veikia daugeliui žmonių ir gali veikti jums padedant sujungti savo kūną ir protą, mažiau kentėti ir produktyviau gyventi.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s