Default Blog, Edukacija, nerimas
Leave a Comment

Naudingiausias somatoforminės autonominės disfunkcijos vaistas – psichoterapija

Daugelis jaunų žmonių (iki 40 metų) besikreipiančių į kardiologą neserga organinėmis kardiovaskulinės sistemos ligomis ir yra diagnozuojami somatoformine autonomine disfunkcija. Šie žmonės kenčia nuo pablogėjusios fizinės sveikatos ir dėl to patiria sumažėjusį produktyvumą darbe, sumažėjusį pasitenkinimą asmeniniu gyvenimu, aukštą liūdnos nuotaikos ir nerimo lygį.

Daugybė tyrimų rodo jog net trečdalio pacientų, besikreipiančių į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, somatiniai simptomai yra nepagrįsti organiškai ir yra siejami su pablogėjusia žmonių gyvenimo kokybe ir sumažėjusiu jų produktyvumu. Apie 25% pacientų besikreipiančių į antrinės priežiūros kardiologijos įstaigas yra diagnozuojami kardiovaskulinės sistemos somatoformine autonomine disfunkcija sąlygota streso. Negydomi streso sąlygoti funkcinės kilmės sutrikimai vystosi į struktūrinius pažeidimus, tokius kaip ritmo sutrikimai, infarktas, insultas. Somatoforminė autonominė disfunkcija ir kiti funkciniai nervų sistemos sutrikimai yra dažnai lydimi depresija, nerimu, bei kitomis psichologinėmis problemomis.

Šiuo metu somatoforminė autonominė disfunkcija bei kiti panašūs funkcinės kilmės sutrikimai gydomi benzodiazepinais, mažomis neuroleptikų ar antidepresantų dozėmis. Dideliam žmonių skaičiui vengiant gydymo vaistais dėl pripratimo ar pašalinių reiškinių yra siūloma dar viena išeitis – psichologo arba psichoterapeuto pagalba. Daug žmonių nepasinaudoja šia išeitimi, kadangi psichologinė pagalba Lietuvoje yra vis dar stipriai stigmatizuojama, tad labai didelis skaičius žmonių lieka be priimtino ir efektyvaus gydymo. Kadangi dauguma jaunų (18 – 30 metų amžiaus) žmonių besikreipiančių į kardiologus ar kitus specialistus, yra diagnozuojami funkciniais nervų sistemos sutrikimais, yra labai svarbu įsisąmoninti jog pasveikti ir pagerinti savo gyvenimo kokybę efektyviausiai galime tik edukuodami save bei keičiant savo elgesį ir įpročius. Savarankiškai ar su psichoterapeuto pagalba mokantis streso valdymo įgūdžių galime mažinti, suvaldyti arba visai iš savo gyvenimo pašalinti įvairius fizinius jutimus ir simptomus dėl kurių kenčiame.

Klinikiniais tyrimais įrodyta jog Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš efektyviausių priemonių gydyti tiek somatoforminius sutrikimus, tiek nerimą, depresiją bei kitus iššūkius. Tyrimai rodo jog net trumpalaikės KET intervencijos reikšmingai mažina somatinius simptomus bei yra efektyvi priemonė mažinti tiek fiziniams simptomams tiek psichologiniam stresui net pirminiame sveikatos apsaugos lygyje. KET yra ekonomiška bei efektyvi priemonė pacientų, patiriančių streso sąlygotus funkcinius sutrikimus, gyvenimo kokybės gerinimui. Mokantis kognityvine elgesio terapija pagrįstų streso įveikos įgūdžių ne tik tvarkomės su kankinančiais fiziniais simptomais, bet tobulėjame ir kitose gyvenimo srityse – mokomės produktyviau dirbti ir ilsėtis, bei gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą.

 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s