Default Blog, Edukacija, nerimas, Įžvalgos
Leave a Comment

Nerimas: daugiau/mažiau padeda išgyventi, per daug – trukdo.

Nerimas  yra viena iš dažniausiai jaučiamų emocijų, kuri nors labai reikalinga, pradeda trukdyti kai jos per daug. Šiame straipsnyje aptarsiu nerimą, jo mechanizmą bei keliamus sunkumus.

Mes niekada nesame 100% sveiki arba 100% nesveiki – mūsų organizmas nuolat atlieka šimtus procesų, kad būtume sveikumo pusėje. Gyvenime mažai dalykų yra juoda balta. Na, nebent nuomonė apie Trumpą – gera arba bloga ir nieko per vidurį. Dauguma dalykų gyvenime turi šimtus, taip, net ne penkiasdešimt, bet šimtus pilkų atspalvių. Taip pat su mūsų fizine sveikata – nesame arba sveiki arba nesveiki. Mūsų organizmas nuolat balansuoja ir deda pastangas išsilaikyti sveikumo pusėje. Kai dėl išorinių ar vidinių priežasčių pritrūksta resursų, svarstyklės nusvyra į nesveikumo pusę ir mes susergame peršalimu, panikos sutrikimu ar kitomis ligomis.

Psichinė sveikata yra kontinuumas lygiai taip pat kaip fizinė sveikata. Skalėje nuo 0 iki 10 įvertinkite savo dabartinę emocinę savijautą. Nulis – blogiausia emocinė savijauta kokią esu jautęs gyvenime, o 10 – geriausia savijauta kokią esu gyvenime jautęs. Pabandykite įsivaizduoti skirtingus gyvenimo etapus, ar savijauta skyrėsi? Aišku, kad taip. Vieną dieną mūsų emocijos ir mintys atitinka realybę, mato ją su visais teigiamais ir neigiamais atspalviais ir padeda veikti ir siekti tikslų. Kitą dieną galva sunki nuo nerimastingų, neigiamų minčių ir emocijų nudažančių realybę iškreiptomis spalvomis. Taip jaučiantis sunku rasti motyvacijos efektyviam darbui ar poilsiui, teigiamų santykių su savimi ar kitais kūrimui.

Nerimas yra išgyvenimui būtina emocija, kuri paruošia mus ateičiai ir padeda numatyti bei susitvarkyti su galimais iššūkiais. Problema ištinka tada, kai nerimas nebe padeda gyventi ir spręsti gyvenimo problemas, bet trukdo. Nerimas dažnai painiojamas su baime, tačiau tai yra dvi skirtingas funkcijas atliekančios emocijos. Baimė yra emocinis atsakas (psichinių ir fizinių reakcijų mechanizmas) į realią neišvengiamą grėsmę. Jeigu bijome vandens ir nemokame plaukti, plaukdami baidare, kur yra galimybė apsiversti, jausime baimę. Nerimas yra emocinis atsakas į numanomą grėsmę ateityje. Nors šios dvi emocijos skirtingos, jos dažnai persipina ir yra sunkiai atskiriamos. Tačiau baimės atveju labai greitai ir staiga įsijungia mūsų streso atsakas (fizinė “kovos ir bėgimo” reakcija), kyla mintys susijusios su didele ir realia grėsme, o dažniausias elgesys – noras kuo greičiau pabėgti. Nerimas dažniau pasireiškia per raumenų įtampą, budrumą ir perdėtą ruošimąsi numanomam pavojui bei atsargų ir vengiantį elgesį.

Psichika ir fizinė sveikata yra abipusiai sujungtos, neatsiejamos ir viena kitą veikiančios.  Kilus minčiai “Negaliu patikėt, kad tą seminarą paskyrė vesti man, aš tikrai susimausiu”, kyla nerimas, nerimas praneša kūnui jog reikia pasiruošti galimai grėsmei, to pasekoje kyla fiziniai pojūčiai darantys įtaką mūsų elgesiui, tolimesnėms mintims ir antrinėms emocijoms. Jeigu panašioje situacijoje nerimo jaučiame saikingai, jis padeda mums numatyti su kokiomis problemomis mes galime susidurti, motyvuoja mus skirti laiko ir pastangų pasiruošti planuojamai veiklai, taip padidinant mūsų gero pasirodymo ir sėkmės šansus. Jeigu nerimas peržengia normos ribas ir kelia mums nebe diskomforto, o panikos jausmus, mūsų organizmas nebeturi resursų tvarkytis su nerimą keliančia situacija, bet deda visas pastangas jos atsikratyti. Mums sunku galvoti, numatyti galimus sunkumus ir būdus jiems išspręsti, mes tiesiog norime atsikratyti, pabėgti, išvengti.

Organizmas į realią ar numanomą grėsmę reaguoja vienodai. Dažnai nerimąstingos mintys kyla ne laiku ir ne vietoje, kai grėsmė tik numanoma, arba dar labai toli laike. Nesvarbu ar grėsmė reali ar mes apie ją tik galvojame – organizme vyksta tokie patys procesai. Smegenys sugeneruoja mintį, mintis generuoja atitinkamą emociją, organizmas į nerimą reaguoja kaip į realią situaciją ir panaudoja savo brangius resursus. Jeigu nerimąstingos mintys kyla nuolat ir mes į jas nuolat “įsisukame”, mūsų organizmas nuolat su jomis tvarkosi ir eikvoja savo resursus – mums lieka mažiau motyvacijos keltis tikslus ir jėgų jų siekti.

Per daug ir per ilgai nerimo mus gali susargdinti nerimo ligomis. Kai žmogus patiria per daug išreikštą nerimą, kai prie nerimo prisideda kitos gyvenimiškos problemos – padidėja rizika susirgti nerimo ligomis. Vienas iš dažniausių nerimo sutrikimų yra panikos priepuoliai ir panikos sutrikimas. Apie šią dažną, kankinančią tačiau efektyviai psichoterapija sutvarkoma problemą skaitykite straipsnyje Panikos anatomija. 

Jeigu jūs arba jūsų artimas jaučia smarkų nuolatinį nerimą, kuris trukdo užsiimti kasdiene veikla ir riboja gyvenimą susisiekite su psichologu savo mieste – su šia problema galima greitai ir efektyviai susitvarkyti. Jeigu gyvenate Klaipėdoje ar Klaipėdos apskrityje susisiekite su manimi ir mes sutarsime laiką konsultacijai. 

Kilus klausimams ar norint susitarti konsultacijai užpildykite žemiau pateikiamą elektroninę formą arba susisiekite elektroniniu paštu ruta@mindheart.eu

Rūta Muranovaitė – psichologė Klaipėdoje, kognityvinė elgesio psichoterapija Klaipėda.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s