Default Blog, Edukacija, nerimas
Leave a Comment

Panikos diagnozė

Kalbant apie paniką pirmiausia reikėtų atskirti panikos priepuolį (panikos ataką) ir panikos sutrikimą. Daug žmonių bent kartą gyvenime patiria panikos priepuolį (kuris nėra laikomas sutrikimu), tačiau ne visi suserga panikos sutrikimu. Išsiaiškinkime kada tai priepuolis, o kada priepuolis gali tapti sutrikimu ir kaip šias problemas atskirti vieną nuo kitos.

Panikos priepuolis

Nors ir labai nemaloni patirtis, panikos priepuolis nėra laikomas sutrikimu. Panikos priepuoliai gali nutikti sveikam žmogui tuo metu nesergančiam fizinėmis ar psichinėmis ligomis, tačiau gali pasireikšti ir ligos, tokios kaip hipertenzija ar depresija, kontekste.

Pagrindinis panikos priepuolio bruožas yra staigus intensyvios baimės ar diskomforto jausmas pasiekiantis apogėjų per kelias minutes. Priepuolis gali prasidėti tiek nerimąstingoje būsenoje, tiek ramybės būsenoje. Panikos priepuolio metu jaučiami keturi ar daugiau iš žemiau išvardintų simptomų:

  • Širdies permušimai, smarkus širdies plakimo jausmas ar pagreitėjęs širdies ritmas;
  • Prakaitavimas;
  • Drebulys;
  • Oro trūkumo jausmas;
  • Dusimo jausmas;
  • Skausmas ar diskomfortas krūtinės plote;
  • Pykinimas ar pilvo skausmas;
  • Galvos svaigimas, nestabilumo ar alpimo jausmas;
  • Šaltkrėtis ar karščio pylimas;
  • Tirpimas ar dilgčiojimas;
  • Nerealumo jausmas ar atsiribojimo nuo savęs jausmas;
  • Baimė prarasti kontrolę ar “išprotėti”;
  • Baimė mirti.

Panikos priepuoliai būna dviejų tipų: nutinkantys tikėtai ir netikėtai. Tikėtini panikos priepuoliai nutinka atsiradus kažkokiai užuominai ar stimului, primenančiam apie anksčiau nutikusius priepuolius. Netikėti priepuoliai nutinka be aiškaus stimulo ar priežasties (pvz. miego metu nutinkantys naktiniai panikos priepuoliai).

Tyrimai rodo jog Europoje nuo panikos priepuolių kenčia apie 3% žmonių. Dažniausiai panikos priepuolius patiria jauni 20-40 metų amžiaus žmonės. Vyresni žmonės patiria mažiau panikos priepuolių, manomai dėl to jog jų autonominė nervų sistema su amžiumi tampa mažiau jautri emocijoms ir stresui.

Pagrindiniai rizikos faktoriai lemiantys panikos priepuolių atsiradimą yra temperamentas ir aplinkos veiksniai. Tie žmonės, kurie yra labiau nerimąstingi ir patiria daugiau neigiamų minčių, panikos priepuolius patiria dažniau. Rūkymas ir stresą keliantys gyvenimo įvykiai yra pagrindiniai du aplinkos faktoriai didinantys panikos priepuolių riziką. Liga ar mirtis šeimoje, skyrybos, darbo praradimas ir kitos stresą keliančios gyvenimiškos problemos išnaudoja organizmo resursus ir padidina riziką patirti panikos epizodą. Dauguma žmonių patyrusių panikos priepuolius teigia jog turėjo tarpasmeninių ar darbo problemų keletą mėnesių prieš pirmo priepuolio epizodą.

Panikos sutrikimas

Patyrus panikos priepuolį žmogus gali toliau gyventi ir dėl to nekentėti bei nepatirti sekančių priepuolių. Tačiau dažnai panikos priepuoliai kartojasi. Europoje panikos sutrikimu suserga 2-3% populiacijos. Negydomas panikos sutrikimas yra chroniška ir labai alinanti būklė trukdanti žmogaus funkcionavimui ir pilnavertiškam gyvenimui.

Panikos sutrikimas yra nustatomas kai atitinka du pagrindinius kriterijus:

  1. Žmogus patiria pasikartojančius panikos priepuolius, kurie trukdo jo socialiniam gyvenimui ir darbinei veiklai;
  2. Žmogus nuolat galvoja apie priepuolius, jų bijo bei dėl priepuolių keičia savo elgesį:
  • Nuolatinis susirūpinimas ar nerimas dėl papildomų panikos priepuolių ar jų pasekmių (pvz., žmogus nuolat nerimauja jog gali “išprotėti” ar prarasti kontrolę, arba jį gali ištikti infarktas);
  • Elgesio keitimas, susijęs su priepuoliais (pvz. žmogus pradeda vengti sporto arba kažkokios specifinės vietos, kurioje ištiko priepuolis).

Didžiausiai žmonės baiminasi panikos priepuolių dėl: a) suvokiamos grėsmės fizinei sveikatai – kyla mintys apie galimas mirtinas ligas (pvz. infarktas, insultas); b) susirūpinimo socialiniu statusu – gėda ir baimė būti neigiamai įvertintam ar pasmerktam; c) susirūpinimo savo psichine sveikata – baimė susirgti psichine liga ar išprotėti.

Sergant panikos sutrikimu žmogaus deda pastangas išvengti panikos priepuolių ir dėl to bando visaip keisti savo elgesį. Dažniausiai žmonės vengia fizinio aktyvumo, pertvarko savo gyvenimą taip, kad šalia jų visada būtų artimas žmogus galintis padėti priepuolio atveju. Žmogus neina vienas iš namų ir vengia vietų kuriose mano jog gali patirti priepuolį, nesinaudoja viešuoju transportu ar neina į dideles parduotuves, nes bijo jog negalės greitai pasitraukti iš tos vietos ir nerimą keliančios situacijos.

Sergant panikos sutrikimu organizmas tampa nualintas streso, nerimo, ir pačių panikos priepuolių. Dėl išsekusių resursų žmogus dažnai tampa labai jautrus bet kokiems fiziniams simptomams. Dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos jutimai, kurie anksčiau buvo suvokiami kaip normalūs, panikos sutrikimo kontekste, yra suvokiami kaip keliantys grėsmę ir pranešantys apie kažkokią rimtą ligą.

Pagrindiniai rizikos faktoriai lemiantys panikos sutrikimo išsivystymą yra temperamentas, aplinkos veiksniai, bei genetika ir fiziologija. Kaip ir panikos priepuolių, taip ir sutrikimo riziką didina žmogaus jautrumas nerimui ir neigiamoms mintims apie patiriamus fizinius simptomus ir priepuolius. Rūkymas ir stresą keliantys gyvenimo įvykiai taip pat yra didelis panikos sutrikimo išsivystymo veiksnys. Genetika ir žmogaus fiziologija taip pat smarkiai lemia ar panikos priepuolis išsivystys į sutrikimą.

Panikos sutrikimas daro didelę įtaką žmonių gyvenimui. Jaučiama socialinė atskirtis, problemos darbinėje veikloje ir perdegimas, bei fizinis silpnumas ir neįgalumas. Daugiau apie gyvenimą be panikos skaitykite šiame straipsnyje.

Jeigu jūs arba jūsų artimas jaučia smarkų nuolatinį nerimą, kuris trukdo užsiimti kasdiene veikla ir riboja gyvenimą susisiekite su psichologu savo mieste – su šia problema galima greitai ir efektyviai susitvarkyti. Jeigu gyvenate Klaipėdoje ar Klaipėdos apskrityje susisiekite su manimi ir mes sutarsime laiką konsultacijai. 

Kilus klausimams ar norint susitarti konsultacijai užpildykite žemiau pateikiamą elektroninę formą arba susisiekite elektroniniu paštu ruta@mindheart.eu

 

Rūta Muranovaitė – psichologė Klaipėdoje, kognityvinė elgesio psichoterapija Klaipėda.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s