Default Blog, Edukacija, nerimas
Leave a Comment

Panikos anatomija: Emocijų ir minčių reikšmė

Panikos priepuoliai yra labai nemaloni patirtis

Panikos priepuolis yra labai nemalonus įvykis, kurį patiria daug žmonių. Visus panikos priepuoliai įtakoja skirtingai. Žmogus patiria įvairius nemalonius fizinius jutimus, nesupranta kas su juo vyksta, nežino kaip jam elgtis, kviečia greitąją, važiuoja į ligoninę. Tokia situacija labai išvargina, sukelia daug įvairių neigiamų emocijų ir daug įvairių katastrofiškų minčių. Po tokios patirties žmogus dažnai pradeda nerimauti dėl savo sveikatos ir bijoti priepuolių pasikartojimo. Nerimas, baimė, gėda, bei su šiomis emocijomis susijusios mintys tampa kasdieniais gyvenimo palydovais. Tai normalu, tačiau taip gyventi neprivaloma. Galima efektyviai susitvarkyti.

Žemiau pateikta schema vaizduoja tipinį panikos priepuolio modelį. Žmogus pastebi smarkiau plakančią širdį, širdies permušimą, galvos svaigimą ar kitą nemalonų fizinį jutimą. Šie jutimai savaime nėra blogi, tačiau dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos jie dažnai pasireiškia ne laiku ir ne vietoje. Jausti širdies dūžius nubėgus keletą kilometrų – normalu, tačiau jausti juos prie darbo kompiuterio iš pirmo žvilgsnio atrodo nenormalu ir nelogiška. Pajutus simptomą kyla jį vertinanti mintis – “Kažkas negerai!”. Ši mintis sukelia atitinkamą emociją – kyla nerimo jausmas. Nerimas praneša kūnui jog reikia paruošti atitinkamą hormonų kokteilį ir signalizuoti kūną. Išsiskiria adrenalinas ir kiti su nerimu susiję hormonai tiesiogiai įtakojantys visą kūną – vidaus organus, raumenis ir t.t., įskaitant ir širdį. Gavusi adrenalino širdis pradeda plakti dar smarkiau. Sustiprėjusius jutimus smegenys vėl bando įvertini ir suteikti jiems prasmę, vardindamos visus įmanomus katastrofinius scenarijus. Emocijos stiprėja, streso hormonų daugėja, simptomai ryškėja. Tokia grandinine reakcija ir nuolatiniu emocijų ir fizinių simptomų pastiprinimu situacija pasiekia apogėjų ir žmogus patiria panikos priepuolį.

Schema1

Panikos schema: Fizinių pojūčių, minčių ir emocijų ryšys

Panikos priepuoliai turi tendenciją kartotis

Po ištyrimo ligoninėje ar vėliau gydytojo kabinete žmogus sužino jog jo širdis sveika ir nėra jokio pagrindo infarktui ar kitoms rimtoms problemoms. Iš dalies lyg palengvėja, tačiau klausimas “Tai kas gi man tada nutiko?” lieka neatsakytas. Jeigu žmogus negauna teisingos informacijos bei aiškaus paaiškinimo apie tai kas įvyko ir nesiima teisingų žingsnių užkertančių kelią problemos pasikartojimui, jis rizikuoja patirti pasikartojančius panikos priepuolius, alinti savo organizmą nuolatiniu nerimu ir galvojimu apie juos, bei pradėti riboti savo veiklą ir taip smarkiai sumažinti gyvenimo kokybę. Žemiau pateikta schema vaizduoja pasikartojančių panikos priepuolių grandininę reakciją. Pastebėjusios net menkiausius simptomus, žmogaus smegenys primena apie baisųjį nutikimą, interpretuoja simptomus katastrofiškai ir vėl užsuka panikos mechanizmą. Taip neturi būti ir net patiriant nuolatinius panikos priepuolius galima pasinaudoti psichoterapinėmis technikomis sugriaunant užburtą panikos ratą.

Schema3

Pasikartojančio panikos priepuolio schema: Fizinių pojūčių, minčių ir emocijų ryšys

Nuolat tykodamos pavojaus smegenys pačios iššaukiam priepuolius

Žmogaus smegenys sutvertos taip, jog jos nuolat generuoja mintis ir ieško paaiškinimų. Kai situacija yra susijusi su grėsme ir yra kažkoks neužtikrintumas, smegenys visada linkusios generuoti blogiausias išeitis, tam kad mus apsaugotų nuo blogiausio – geriau būti saugiam negu gailėtis. Jeigu po pirmojo panikos priepuolio žmogus negavo aiškios informacijos, paaiškinančios pirmojo priepuolio priežasčių ir mechanizmo, informacija jog širdis sveika smegenų iki galo gali neįtikinti. Kyla didelė rizika pasikartojantiems epizodams, kurių scenarijus būna beveik identiškas. A + B = C. Žmogus vėl yra panašioje arba toje pačioje aplinkoje (A) + vėl pastebi anksčiau patirtus fizinius simptomus (B) = panikos priepuolis kartojasi (C).

Suvokti panikos mechanizmui mums būtina įsisąmoninti jog mintys, emocijos ir fiziniai jutimai yra neatsiejami ir vienas kitą įtakojantys biologiniai procesai.

Mintys ir emocijos yra biologiniai išgyvenimo procesai

Paeksperimentuokime. Užsimerkite ir įsivaizduokite kažkokią neseną stresą sukėlusią situaciją. Nemalonus pokalbis, išgąstis, viešas kalbėjimas, įžeidimas ar kitas nemalonus įvykis. Pamėginkite atsiminti tos situacijos detales – aplinką, žmones, save,  kaip jautėtės toje situacijoje, kokie buvo fiziniai pojūčiai, kokios buvo emocijos? Kokios emocijos dabar? Ar jaučiate panašų virpulį viduje, sunkumo jausmą? O gal tiesiog sumažėjo gera nuotaika? Jūs ką tik savo mintimis įtakojote emocijas ir fizinius pojūčius. Tai nėra kažkoks stebuklas – mintys ir emocijos yra sąveikaujantys biologiniai procesai.

Emocijos yra lyg “recepto” pavadinimai pasakantys kūnui kiek ir kokių hormonų išskirti, kokiai situacijai pasiruošti ir kaip reaguoti.  Emocijos yra išgyvenimui būtinas biologinis procesas. Kiekviena smegenų sugeneruota mintis turi ją lydinčią emociją, pranešančią kūnui kokiu greičiu ir stiprumu turi veikti kiekvienas organas, į kuriuos raumenis gabenti daugiausia kraujo, iš kurių vietų kraują “evakuoti” ir t.t. Mums jaučiant laimę, pasitenkinimą, džiaugsmą ar kitas teigiamas emocijas išskiriamas hormonų kokteilis kuriame vyrauja dopaminas, serotoninas, endorfinai ir kiti gerai mus jaustis priverčiantys hormonai. Nerimas, baimė, panika yra hormonų kokteiliai, kuriuose vyrauja adrenalinas, kortizolis ir kiti fiziologinį streso atsaką sužadinantys hormonai. Visos emocijos reikalingos ir visos turi savo paskirtį. Visas emocijas mes reguliuojame mintimis. Bėda ta jog ne visada mūsų mintys atitinka realybę – dažnai mūsų smegenys situaciją interpretuoja klaidingai taip ne laiku ir ne vietoje įjungdamos streso atsaką, virstantį panikos priepuoliu.

Kodėl smegenys taip gerai atsimena visus įvykusius panikos priepuolius ir taip gerai pamiršta visas situacijas kai priepuoliai galėjo įvykti, bet mes susitvarkėme? Mes esame protingi žinduoliai kurių pagrindinis tikslas buvo ir bus būti nesuvalgytais ir turėti pavalgyti. Mūsų ir mūsų protėvių pagrindinis tikslas – išgyventi.  Lyginant su protėviais esame daug pažengę ir patobulėję, tačiau mūsų kūnas ir smegenys daug nepakito. Moderniais laikais bandome išgyventi darbe, santykiuose ir visuomenėje naudodami tą patį evoliuciškai išsivysčiusį streso mechanizmą. Nors grėsmės jog užpuls meška ar gentainis nebėra, kiekvieną dieną reaguojame į psichologinius stresorius tais pačiais išgyvenimui išsivysčiusiais biologiniais mechanizmais. Gerai jaustis yra gerai, bet jausti grėsmę yra būtina.

Neigiamos emocijos generuoja neigiamas mintis

Neigiamos, baisios ir apskritai visos mintys apie grėsmę ir stresą sukelia neigiamas emocijas smegenų centre, atsakingame už kasdienį potencialiai grėsmingų situacijų monitoravimą. Migdolas yra mažas riešuto dydžio neuronų mazgelis sekantis visus išorinius ir vidinius įvykius ir viską interpretuojantis katastrofiškai. Ši smegenų dalis yra viena seniausių smegenų struktūrų, turinti dvi pagrindines funkcijas. Migdolas reguliuoja neigiamas emocijas ir streso fiziologinio streso atsako įjungimą. Antra funkcija – atsiminti ir kaupti informaciją apie visas grėsmę keliančias situacijas. Migdolo darbas – visada būti pasiruošusiam žaibiškai reaguoti ir susikauti arba nešti kudašių. Migdolas niekada nepavėluoja į darbą, nes jo klaidos gali lemti gyvybės ar mirties situacijos išeitį.

Amygdala-frontal-circuit-of-emotion-regulation-Prefrontal-cortex-seems-to-be-involved-in

Migdolas (raudona spalva): smegenų sritis atsakinga už emocijų reguliavimą

Aktyvus ir reaktyvus migdolas leido mums išgyventi tūkstančius metų iki šių dienų. Šiais laikais migdolo hiperaktyvumas dažnai pakiša koją. Modernioje visuomenėje mažėja gyvybės ar mirties situacijų, tačiau migdolas savo darbą dirba toliau ir nuolat aktyvuoja streso atsaką ne tik gyvybės ar mirties klausimais, bet ir dėl psichologinių priežasčių. Nuolat įjungdami fiziologinį streso atsaką dėl psichologinių priežasčių (viršininko kritikos, viešo pasisakymo baimės ir t.t.) aliname savo organizmą. Kaip sako Robertas Sapolskis, vienas žymiausių šių laikų streso tyrinėtojų, tapome pakankamai protingi patys save susargdinti nuolat įjunginėdami streso atsaką dėl netikro pavojaus. Pavojus nebūtinai yra stimulas iš aplinkos, pavojus gali būti apie pavojų kilusi mintis. Vien mintis   arba vaizdinys apie panikos priepuolį sukelia atitinkamas emocijas, į kurias reaguojant galime “sėkmingai” išsišaukti realų panikos priepuolį. Stresas, dėl streso – stresas kvadratu. Tyrimais įrodyta jog žmonių nuolat patiriančių aukštą nerimo lygį, panikos priepuolius bei sergančių panikos sutikimu migdolas yra nuolatos labiau aktyvus ir nuolat generuoja daugiau neigiamų minčių ir emocijų.

Paniką galime efektyviai kontroliuoti pasitelkdami kitas smegenų dalis

Hiperaktyvų migdolą ir jo neigiamas emocines reakcijas kontroliuojame pasitelkus kaktines smegenų skiltis. Šios struktūros yra naujausias smegenų “priedas”, kurį gavęs žmogus pradėjo mažiau elgtis automatiškai (varomas seniausių smegenų dalių skirtų išgyvenimui) ir pradėjo elgtis labiau apgalvotai, sąmoningai ir racionaliai.

Amygdala-frontal-circuit-of-emotion-regulation-Prefrontal-cortex-seems-to-be-involved-in

Kaktinės smegenų skiltys (mėlyna, žalia ir violetinė spalvos): atsakingos už sąmoningą mastymą, dėmesį ir sprendimus

Priekinės smegenų dalys yra skirtos sąmoningam mąstymui ir sprendimų priėmimui ir yra pagrindinis raktas į susitvarkymą su nerimu, fobijomis ir panika. Įsivaizduokime kas būtų jeigu dabar už lango išgirstumėte pavojaus sirenas, o per radiją praneštų jog tai nėra pratybos. Vien nuo tokios minties migdolas atsibunda ir tampa aktyvus, laukia daugiau informacijos, daugiau patvirtinimo. Bet čia kyla mintis – nesąmonė, dabar tikrai jokios sirenos neįsijungs, gyvename saugiojo zonoje, jokio pavojaus nėra. Įjungė priekinės smegenų skiltys, greitai surinko faktus ir adekvačiai įvertino situaciją. Mes, protingieji žmonės (homo sapiens) turime gebėjimą vertinti savo mintis, rinkti faktus ir koreguoti automatines migdolo reakcijas, koreguodami savo mąstymą. Šio gebėjimo lavinimas yra pagrindini įrankis tvarkantis su nerimu, baime ir panikos priepuoliais.

Schema2

Susitvarkymo su panika schema: Fizinių pojūčių, minčių ir emocijų ryšys

Kognityvinė elgesio terapija yra vienas iš efektyviausių būdų susitvarkyti su panika

Kognityvinė elgesio terapija yra labiausiai klinikiniais tyrimais ištirta bei populiariausia psichoterapijos rūšis Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Panikos priepuoliai ir panikos sutrikimas yra viena iš problemų, kurias ši psichoterapijos kryptis spendžia labai efektyviai.

Kognityvinės terapijos pagrindas yra kognityvinis modelis, kuris remiasi hipoteze, teigiančia jog žmonių emocijos ir savijauta priklauso nuo to, kaip jie suvokia įvykius. Tai, kaip žmonės jaučiasi, lemia ne pati situacija, bet jos interpretacija.

Kognityvinės elgesio terapijos sesijoje dirbant su panikos priepuoliu yra mokomasi atpažinti klaidingas migdolo interpretacijas bei lavinamas įgūdis laiku įjungti priekines smegenų skiltis, kurios greitai ir efektyviai užkirstų kelią panikos priepuolio pasikartojimui. Dirbant su panikos problema žmogus įgauna įgūdžius, kuriuos gali taikyti ir kitose gyvenimo srityse kur neigiamos emocijos kišdavo kelią siekiant tikslų.

Jeigu jūs arba jūsų artimas jaučia smarkų nuolatinį nerimą, kuris trukdo užsiimti kasdiene veikla ir riboja gyvenimą susisiekite su psichologu savo mieste – su šia problema galima greitai ir efektyviai susitvarkyti. Jeigu gyvenate Klaipėdoje ar Klaipėdos apskrityje susisiekite su manimi ir mes sutarsime laiką konsultacijai. 

Kilus klausimams ar norint susitarti konsultacijai užpildykite žemiau pateikiamą elektroninę formą arba susisiekite elektroniniu paštu ruta@mindheart.eu

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s