Default Blog, Edukacija, efektyvumas
Leave a Comment

Norint gyventi efektyviai, turime išmokti ilsėtis ekstremaliomis sąlygomis

Efektyviam žmogaus organizmo veikimui (visam kūnui, įskaitant ir smegenis) reikalinga nuolatinė pusiausvyra tarp to ką įdedame ir išimame. Nuo ryto iki vakaro žaidžiame šitą žaidimą (vadinamą gyvenimu), vadovaudamiesi savo susikurtomis taisyklėmis. Turiu gerai atrodyti, būti sėkmingas, daug pasiekti, ko imuosi privalau atlikti tobulai, visiems turiu įtikti ir patikti, visada turiu jaustis gerai, negaliu vėluoti, negaliu nuvilti, jeigu kritikuoja reiškia susimoviau ir t.t.. Siekdami išvengti nerimo, baimės, liūdesio, pykčio ir kitokio diskomforto stengiamės laikytis visų taisyklių 100%. Kai taisyklių daug, o vietos klaidoms (arba bent vidutiniškam pasirodymui) mažai, įstumiame save į probleminę situaciją. Nuolat iš savo organizmo imame maksimalų kiekį resursų, įdėdami minimalų kiekį žaliavos išnaudotiems resursams atstatyti ir papildomiems pagaminti.

Mūsų kūnams, kaip automobiliams, reikalinga ne tik kasmetinė techninė apžiūra, bet ir nuolatinė priežiūra. Įsivaizduokite: žiema, 20 šalčio, važiuojate trumpus atstumus – į darbą ir atgal. Šildytuvas „ant MAX“, radijas „ant MAX“ – naudojate akumuliatoriaus resursus, kad greitai ir komfortiškai nulėktumėte į tašką B. Vieną dieną automobilis tiesiog atsisako veikti. Problema. Bet juk aš pyliau žieminį kurą, palaukdavau kol žvakės pašils prieš užvedant? Tai kas dabar negerai?!?! Nuolat lekiant, skubant, sprendžiant, veikiant dažnai į save, kaip kokį automobilį, įdedame minimumą. Miegas ir maistas yra minimali žaliava reikalinga baziniam žmogaus funkcionavimui. Norint būti ne tik tėvais, bet kantriais tėvais, ne tik darbuotojais, bet efektyviais darbuotojais, ne tik partneriais, bet atrama, turime į save įdėti daugiau negu minimumą.

IMG_2690Nuolat veikiant chroniškame streso rėžime organizmas ne pavargsta, bet pervargsta ir jam reikia ilgesnio laiko vidinius procesus ir mechanizmus sugrąžinti į normalų rėžimą. Daug dirbame ir mažai ilsimės, tam jog galėtume po kažkiek laiko išvažiuoti atostogų ir “pailsėti”. Katorga tampa ne tik tai už ką algą moka, bet ir pasivaikščiojimas su šunimi, maisto gaminimas, gėlių laistymas ir t.t.. Gyvename ateityje ir laukiame kol pasibaigs tas arba anas ir tada jau pradėsime gyventi. Toks egzistavimas mažina mūsų efektyvumą ir pasitenkinimą tuo ką darome. Vydamiesi darbus, stengdamiesi užbėgti už akių ir išvengti katastrofų tampame tokie pervargę, jog net “produktyvios” atostogos resursų atstatyti nebepadeda. Savaitę pasportuosiu prieš vasarą ir sudeginsiu riebalus, užsiauginsiu raumenų. Nesąmonė, sutinkat? Taip nevyksta nei su raumenimis, nei su nervų sistema ar smegenimis. Nesvarbu ar norim didesnio bicepso, sveikesnio širdies raumens, geriau funkcionuojančios nervų sistemos ar ramesnio, aštresnio ir kūrybiškesnio proto – turime išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio kasdien.

Norėdami efektyviai gyventi, turime išmokti ilsėtis dažnai ir po truputį ekstremaliomis sąlygomis. Man kasdienis tikslų siekimas ir ilsėjimasis asocijuojasi su laipiojimu. Laipiojant salėje ar uolomis yra labai svarbu išmokti ilsėtis ne tik tada kai turi patogią padėtį. Norint gerai lipti turi išmokti ilsėtis nepatogiausiose padėtyse. Dažniausiai lipame 90 laipsnių ar didesniu kampu keliasdešimt metrų ilgio trasą. Pagrindinį darbą atlieka rankos, kurios greičiausiai ir pavargsta. Jeigu lipdamas nuolat neilsini rankų mažini šansus sėkmingai užbaigti šią trasą ir kitas numatytas tos dienos ar net kelių dienų trasas. “Užkali” rankas ir viskas – joms atsistatyti reikės ilgiau laiko. Rankų ilsinimas dažnai trunka keletą sekundžių staigiai paleidžiant vieną ranką ir staigiai atpalaiduoji jos raumenis kol kita ranka ir kojos (jei yra galimybė) laiko kūną.  Laipiojime panašiai kaip ir gyvenime – jeigu kūno ir proto neilsinu kasdien po truputį, atstatyti jėgas ir pasikrauti resursų savaitgalio nebeužtenka.

img_2577.jpg

Ilsėjimasis sąlyginai patogioje padėtyje. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Geriausias būdas atlikti darbus ir nepamiršti atstatyti resursus yra subalansuota dienotvarkė. Apačioje matote dienotvarkę, į kurią įtraukti ne tik darbai, bet ir atpalaiduojančios ir jėgas atstatančios veiklos. Nesvarbu ar tai darbas, meditacija ar treniruotė – jeigu tai nėra įprasta rutina, nesuplanavus šansai atlikti sumažėja. Patarimus kaip susiplanuoti tokią darbotvarkę bei atsisiųsti darbotvarkės šabloną galite šiame straipsnyje. 

FullSizeRender

Sudarydama savo resursus atstatančių veiklų sąrašą aš stebiu save, savo įpročius ir aplinką ir bandau atrasti kur, kada ir kokį pasiilsėjimą geriausia “įterpti”. Gan senokai įsisąmoninau jog mano galvos skausmai ne migrena, bet įtampos tipo skausmai. Tačiau tik visai neseniai pastebėjau jog dirbant įtemptą darbą prie kompiuterio esu linkusi smarkiai įtempti pečių raumenis ir pakelti pečius. Įtempti pečių raumenys šiai veiklai nereikalingi. Dirbant prie kompiuterio nuolat stengiuosi pastebėti ir sąmoningai atpalaiduoti pečius – tai viena iš mano „Blitz“ poilsio “veiklų”. Kita, ilgiau trunkanti veikla, tačiau taip pat skirta nugaros ir kaklo raumenų atpalaidavimui, yra gulėjimas ant adatų kilimėlio – tai atlieku namuose.

img_3243.jpg

Mes negalime sustabdyti bangų, bet galime išmokti plaukti, sako įsisąmoninimo (angl. mindfulness) technikų atradėjas Jon Kabat-Zinn. Esame netobuli žmonės, gyvenantys tarp kitų netobulų žmonių, netobulame pasaulyje – mes pasmerkti nuolatiniam bangavimui. Ar dėl nuolatinių iššūkių kentėsime ar stengsimės patirti maksimaliai malonumo duotomis/susikurtomis sąlygomis – mūsų pasirinkimo reikalas. Jon Kabat-Zinn vieną iš savo knygų pavadino “Full catastrophe living”, o ne kaip nors “Tapk laimingas per pusdienį” arba “Kaip išvengti problemų”. Tikėtis išvengti problemų ir visada jaustis laimingais mus pasmerkia nesėkmei. Nuolatinis tvarkymasis su iššūkiais ir mokymasis gyventi tiek laimingai kiek išeina duotomis sąlygomis – sėkmės receptas. Šiame “išgyvenime” turime išmokti skirti (ne atrasti, o skirti) laiko pailsėjimui kol aplink mus viskas nuolat zuja. Tai nėra lengva ir tai reikia praktikuoti.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s