Default Blog, Įžvalgos
Leave a Comment

Psichoterapija internetu – efektyvus, prieinamas ir patogus būdas tvarkytis su iššūkiais emigravus.

Kraustymasis iš gimtosios šalies į užsienį yra vienas iš didžiausių pokyčių ir psichologinio atsparumo išbandymų gyvenime. Sėkmingam prisitaikymui naujoje ir nepažįstamoje aplinkoje reikalingas didelis fiziologinių ir psichologinių resursų rezervas. Išgyvena ne stipriausi, ne protingiausi, bet tie, kurie geba geriausiai prisitaikyti. 

Neigiamas ar teigiamas – bet koks pokytis yra vienas iš didžiausių stresorių žmogaus gyvenime. Psichiatrai Tomas Holmes ir Ričardas Rahe tyrinėdami ryšį tarp sveikatos ir streso, 1967 metais sudarė didžiausių stresą keliančių gyvenimo įvykių sąrašą. Kiekvienas įvykis vertinamas balais – kuo daugiau balų, tuo didesnis stresas. Atidžiau patyrinėję mokslininkų sudarytą sąrašą matome, jog 15 iš 41 įrašų prasideda žodžiu “pokytis”. Finansinės būklės pokytis, atsakomybių darbe pokytis, gyvenimo sąlygų pokytis, socialinio aktyvumo pokytis, valgymo įpročių pokytis. Didžiausią iššūkį mūsų organizmui kelia ne pablogėjimas, bet pasikeitimas. Peržvelgę sąrašą ir sudėję per metus patirtų įvykių balus, apskaičiuosime savo riziką susirgti. Iki 150 balų rizika susirgti yra žema, tarp 150 ir 299 rizika yra vidutinė, o surinkus 300 ir daugiau balų susirgti rizikuojame smarkiai.

Kaip ir bet kuris kitas žinduolis, žmogus yra sutvertas kuo geriau prisitaikyti prie esamų sąlygų, jose išgyventi ir klestėti. Greitas reagavimas į pokyčius ir prisitaikymas prie naujų gyvenimo sąlygų yra sudėtingas ir labai daug organizmo resursų reikalaujantis procesas. Organizmui nuolat veikiant “išgyvenimo” rėžimu yra alinami vidaus organai ir smegenys, todėl rizika susirgti fizinėmis ir psichologinėmis ligomis smarkiai išauga. Tvarkytis su emigracijos iššūkiais reikia daug jėgų, kurioms senkant žmogus gali darytis vis labiau “fiziškai ir psichologiškai pavargęs”. Norint ne tik išgyventi, tačiau ir suklestėti nepakanka minimalaus pasirūpinimo savimi.

Požymiai, rodantys jog reikalinga pagalba tvarkantis su iššūkiais:

  • Sunku sukoncentruoti ir išlaikyti dėmesį;
  • Sunkumai sprendžiant problemas ir priimant sprendimus;
  • Sumišimo ir pasimetimo jausmas;
  • Objektyvaus ir realistiško mąstymo sumažėjimas;
  • Pablogėjusi atmintis;
  • Tunelinis matymas, temimas akyse, alpimo jausmas;
  • Perdėtas pyktis ar kitos emocinės reakcijos;
  • Stiprus nerimas siekiantis panikos priepuolius;
  • Galvos skausmai, drebulys, pykinimas ir kiti nemalonūs fiziniai jutimai;
  • Pablogėjusi miego kokybė;
  • Suprastėjęs arba padidėjęs apetitas;
  • Padidėjęs poreikis rūkyti, vartoti alkoholį ar raminančius vaistus.

Žmogaus organizmas kaip automobilis – nuolat naudojant, tačiau pakankamai nepasirūpinant efektyvios eksploatacijos periodas trumpėja. Dideli tikslai, aukštai užkelta kartelė, ilgos darbo valandos. Laisvalaikis – tik pasimaitinimui ir pamiegojimui. Ilgą laiką iš savęs reikalaujant maksimumo, tačiau įdedant minimumą rizikuojame susirgti tiek fizinėmis tiek psichologinėmis ligomis. Tyrimai rodo jog pagrindinės dvi problemos su kuriomis susiduria žmonės pradedantys gyvenimą naujoje šalyje yra socialinių kontaktų trūkumas ir sunkumai įsitvirtinant naujoje gyvenimo ir darbo aplinkoje. Tam kad galėtumėme ne tik dirbti ir užsidirbti, bet ir patirti malonumą, pasimaitinti ir pamiegoti nepakanka. Norint efektyviai integruotis reikia įdėti indėlį pasirūpinant tiek fizine, tiek psichologine sveikata.


Savo patirtimi dalinasi lietuvė, gyvenusi Londone: „Baigusi mokyklą nusprendžiau toliau tęsti studijas užsienyje. Domino išmėginti gyvenimą kitoje šalyje. Pasirinkau Londoną, nes atrodė, jog gebėjimas laisvai komunikuoti anglų kalba besikuriant naujoje vietoje, man suteiks daugiau komforto ir saugumo, ne tik studijuojant, bet ir ieškantis darbo. Iš vienos pusės, aš buvau teisi, laisvas bendravimas su aplinka daug padėjo, tačiau gyvendama užsienyje neišvengiau ir iššūkių.

Ženkliai sumažėjus socialiniam gyvenimui – greitai susipažinau su vienatvės jausmu, kuris mane lydėjo visus tuos metus. Būnant toli nuo šeimos ir draugų, greitai pajutau, jog laisvalaikį, kurio ir taip sumažėjo, teks leisti vienai. Sunkiausia būdavo momentais, kai norėdavosi su kuo nors išsikalbėti arba tiesiog kartu atsigerti kavos. Laikui bėgant atsirado daugiau pažinčių, tačiau laikas, tokiame mieste, yra prabanga. Susitikimus su draugais tekdavo planuoti net kelioms savaitėms į priekį. Laiko planavimas – viena iš gerųjų patirčių, ko išmokau šiame mieste. Blogoji pusė ta, jog toks gyvenimo tempas, per laiką pradėjo kelti nerimą. Jausmas, kad vis nespėji, kažko nepadarei, sukeldavo itin daug streso, o vėliau ir panikos priepuolius.

Profesionalios psichologinės pagalbos nesikreipiau, nes maniau, jog bendraudama su terapeutu anglų kalba, negalėsiu perteikti savo minčių taip kaip norėčiau. Kita priežastis buvo kaina, studijuodama negalėjau sau leisti lankyti terapijos, todėl šį variantą tada atmečiau“.


Nuolat gyvenant problemų sprendimo rėžime ir mažai rūpinantis savimi organizmas išsiderina. Dėl ilgo veikimo chroniško streso rėžimu, mūsų vidaus organai pradeda veikti ne taip tiksliai kaip reikia. Gyvendami nuolatinėje įtampoje tampame jautresni ir į menkiausią stimulą reaguojame kaip į smarkų stresorių – jaučiame daug nerimo, liūdesio, įvairių nemalonių fizinių jutimų. Atsiranda rizika sumažėjusiai savivertei, miego problemoms, valgymo sutrikimams, liūdnai nuotaikai ar padidintam nerimui. Kardiologijos ir reabilitacijos klinikoje dažnai susiduriame su lietuviais, grįžusiais pilnai išsitirti kardiovaskulinę sveikatą. Tai yra jauni, 25-45 metų amžiaus žmonės. Dažniausiai, po pilno fizinio ištyrimo, ši klientų grupė yra diagnozuojama ne organiniu, bet funkciniu sutrikimu – žmogaus organai yra sveiki, tačiau jų funkcija yra sutrikusi. Toks nervų sistemos išsiderinimas gali sutrikdyti širdies, skrandžio ar bet kurio kito organo, ar net kelių organų, veiklą. Pagrindinis ir efektyviausias nervų sistemos gydymo būdas ir vaistai, psichoterapija arba šių dviejų būdų kombinacija.

Psichoterapinės konsultacijos internetu yra vienas iš efektyvių būdų padėti sau tvarkytis su emigracijos keliamais iššūkiais. Psichologinės sveikatos palaikymas, gyvenantiems užsienyje lietuviams, dažnai yra iššūkis. Net ir nusprendus greičiau ir efektyviau spręsti savo problemas, pasitelkiant specialisto konsultacijas, yra susiduriama su problemomis. Kalbos barjeras, ilgos eilės arba brangios individualios konsultacijos yra trys pagrindinės kliūtys su kuriomis susiduriama. Konsultavimasis internetu su profesionaliu psichoterapeutu iš Lietuvos suteikia galimybę tvarkytis su patiriamais iššūkiais efektyviai, patogiai ir už prieinamą kainą.


Savo patirtimi dirbant su psichoterapeute dalinasi lietuvė, gyvenanti užsienyje:„…visada yra gerai apie savo problemas pasitarti su savo šeimos daktaru ir paklausti patarimo, apie tai kas geriau tiktų, kokios pakraipos psichologo ieškoti reikėtų. Aš asmeniškai naršiau psichologijos puslapius internete, kuriuose buvo siūlomos psichologų paslaugos. Kadangi maždaug žinojau ko man reikia, įdėmiai skaičiau specialisto dosjė – kurioje psichologijos sferoje jis dirba, ką labiau praktikuoja.

Pirmas (man gyvenančiai užsienyje) ir labiausiai teigiamas dalykas bendraujant per atstumą su psichologu yra tai, jog aš galiu kalbėti savo gimtąja kalba. Galiu nevaržomai reikšti savo mintis, jausmus, turiu galimybę laisvai išsakyti ir suprasti terapeutą. Kitas, ne mažiau svarbus dalykas yra tai, jog aš visada galiu būti ten kur noriu – man nereikia skubėti į kliniką, kabinetą ar netgi namo. Jeigu esame išmanaus telefono, planšetės ar nešiojamo kompiuterio savininkai ir turime prieigą prie interneto, esame laisvi rinktis bendravimo vietą. Ši paslauga taupo mano laiką. Dar vienas, nemažiau svarbus aspektas yra paslaugų kaina. Jeigu rinkčiausi užsienio specialistą, turėčiau labai gerai apsvarstyti galimybę gydytis. Vienas iš minusų yra tai, jog dėl laiko juostų skirtumo tenka atsakingiau rinktis ir derinti laiką.

Iš savo pusės galiu pasakyti, jog ilgai svarsčiau, ar pasinaudoti šia paslauga. Esu iš tų žmonių, kuriems svarbu, užuosti, paliesti, jausti. Buvau įsitikinusi, kad per atstumą bendrauti bus neįmanoma, bet buvau maloniai nustebinta šio proceso patogumu. Ir dar, aš labai didžiuojuosi išsilavinusiais mūsų tautos žmonėmis ir su didžiuliu pasitenkinimu renkuosi, bei naudojuosi mūsų jaunų ir išsilavinusių specialistų teikiamomis profesionaliomis paslaugomis.“


Kaip vyksta kognityvinė elgesio terapija per atstumą? 
Kaip ir sesijose vykstančioje klinikoje, kognityvinės elgesio terapijos metu terapeutas ir klientas dirba kartu, kad suprastų kliento problemas, suvoktų, kaip jos veikia kliento mintis, elgesį, jausmus ir kasdieninę veiklą. Sesijos vyksta Skype programa naudojant kompiuterį, planšetę ar telefoną. Tokiu būdu terapeutas ir klientas gali vienas kitą girdėti ir matyti. Remdamiesi individualių problemų išsiaiškinimu, terapeutas ir klientas kartu iškelia terapijos tikslus ir suderina gydymo planą. Terapijos tikslas yra išmokyti klientą rasti tinkamesnius, geresnius problemų sprendimo būdus nei buvo naudojami iki tol. Dėl to klientas dažnai turi atlikti “namų darbus” tarp terapijos seansų, kad išbandytų naujus problemų sprendimo būdus. Darbas trunka nuo keletos iki keliasdešimt sesijų (priklausant nuo problemos), susitinkant kartą per savaitę.

Jeigu norite užsiregistruotikonsultacijai parašykite man žinutę užpildydami žemiau pateikiamus laukelius arba elektroniniu paštu ruta@mindheart.eu ir aš su Jumis susisieksiu atsakydama į laišką.

Jeigu susidūrėte su kažkokiais sunkumais, bet dvejojate ar Jums reikalingapsichologo konsultacija, atsiųskite man žinutę, aš į ją atsakysiu ir mes aptarsime kaip galėtumėte sau padėti.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s