Default Blog, stresas, Įžvalgos
Comments 2

Galvos skausmas yra vienas iš mano galvos skausmų

Šiandien trečia diena kaip man skauda galvą. Skauda man ją dažnai, nuo vaikystės, tiek kiek prisimenu save tai tiek man ta galva ir skauda. Mamai irgi skaudėjo, tetai irgi skaudėjo, močiutei irgi… taip ir skauda tos galvos ir neaišku nuo ko. Kartais atrodo, kad nuo beleko. Prieš kokį dešimt metelių esu mynusi galvos nuotraukų ir neurologų takelį ir ne kažką aš ten primyniau. Dalykai pradėjo keistis, kai pirmą kartą gyvenime pačiupinėjau mindfulness. Na, o įsivažiavus su psichologija, keitimasis įgavo gerą pagreitį. Galva vis dar skauda, bet nebekreipiu dėmesio (kaip tame anekdote apie šlapimo nelaikymą… ).

Aš pavydžiu žmonėms, kurie nežino kas yra galvos skausmas. Šiaip tai aš nelabai jais tikiu, na nes man sunku patikėti, kad tokių laimingųjų yra. Man nesvarbu, kad gal jiems skauda kažką kitką nuolat, nes, na, galvos skausmas yra šlykščiausias iš skausmų. Man atrodo tie žmonės nėra normalūs, jie tiesiog turi kažkokią galvos neskaudėjimo supergalią. Žodžiu, fainai jums, jeigu jūs toks esate, bet turbūt šito teksto neskaitote, tai nieko blogo apie jus ir nerašysiu, vis tiek neperskaitysite.

Bet aš nukrypstu. Galvos skausmas (kaip ir bet kuris kitas skausmas) turi du sluoksnius – fizinį skausmo sluoksnį ir psichologinio kentėjimo sluoksnį.

Vienas galvos sluoksnis yra fizinis galvos skausmo jausmas. Maudžia, duria, tirpsta, pulsuoja, vimdo, suima, suspaudžia, gelia, dilgčioja ir t.t. Tipų ir kombinacijų yra daug. Man galvos skausmas dažniausiai kyla dėl pertemptų kaklo ir pečių juostos raumenų. Raumenys man dažnai persitempia dėl protinio darbo, kurį įtemptai dirbu. Įtemptai aš jį dirbu, nes jis man labai svarbus ir reikalaujantis daug resursų. Svarbus jis man, nes aš noriu dirbti gerai, padėti žmonėms ir šiaip turiu vidinį diktatorių, kuris sako, kad aš turiu visiems įtikti, patikti ir visi turi mane mylėti. Bet aš vėl nuklystu.

Antras galvos skausmo sluoksnis yra psichologinis kentėjimas dėl fizinio skausmo. Psichologinis kentėjimas taip pat turi 50 atspalvių: kodėl ir vėl, kodėl man, kodėl šiandien, aš silpnas, nieko nepavežu, negaliu gyventi pilnavertiško gyvenimo, man auglys, niekas nesupranta, neužjaučia, kaip aš dirbsiu, kaip aš ištempsiu dieną, eikit visi toli, nebegaliu kentėti, tai niekada nepasibaigs, o jeigu šiandien ir pasibaigs, rytoj greičiausiai vėl prasidės…

Šią savaitę antro sluoksnio man „pavyko“ prisiauginti gan daug. Savaitę praleidau Olandijoje, nedirbau nei gyvai nei mirusiai (online). O grįžus skauda galvą, na ir ne šiaip, bet taip kad atsimerkus sunku būti. Nusprendžiau, kad juk aš iš Olandijos turėjau grįžti pailsėjus, atsigavus, pilna energijos, motyvacijos ir šiaip žydinti. O čia dabar skauda galvą, nieko negaliu daryti, nieko nenoriu ir išvis aš nieko nepavežu, nepakeliu, man nesiseka, nežinau ką daryti, kas man yra ir išvis viską mesiu, miške pasislėpsiu arba išradinėsiu gyvenimą iš naujo, nes šitas kažkaip neveikia, jeigu veiktų, tai galvos tiek dažnai neskaudėtų. Vaistus geriu, nepadeda, valgau viską iš eilės, einu miegoti pokaituko, naktį nebeužmiegu (ne naujiena) ir išvis kas per nesąmonė – į Marsą greit skrisim, o galvos skausmų eliminuoti negalim. Nesąmonė.

Tai va, maždaug iš tokio minčių turinio susidėjo mano antrasis sluoksnis. Dvi dienas vadavaus su daug savigailos ir vaistais. Trečią dieną į eterį atėjo kitas veikėjas ir sako:

– O gal pasportuot, m?

– Kokį dar sportuot? Aš atsimerkus sunkiai būnu, pykina mane, sportuot… Durnas?

– Gerai, gerai nerėk, juk galvą skauda. Aš taip tik pasiūliau, būdavo, kad padeda. Matai, kad vaistai neveikia, tai gal reikia strategiją keist?

– Hm. Nu, nežinau. Bet tai seniai jau nebuvau, nežinau ką aš toj salėj veiksiu, nueisiu ir slampinėsiu ir tik susinervinsiu. Dar ta koja… O jeigu ruoštis treniruotei išsitraukus visus užrašus, tai iš vis smegenys išsilydys. Ne, geriau pavalgyt ir pagulėt. Nu gaaal kokį mindfulness pratimą padaryti.

– Darėm vakar, nepadėjo. Alzheimeris tau ankstyvas. Tu atsipalaiduok, žiūrėkim paprasčiau – einam į salę, tiesiog nueisim, palipsim 10-15 min. ant laiptų, tada paminsim dviratį ir kokį vieną kitą pratimuką, jeigu bus noro, arba tiesiog pasikočiosim su volu. Bus fainai, pažadu.

– Nu ką aš žinau, gal… Šiaip tai gal ir gera mintis, kai taip pasakai. Be to, kuprinė sukrauta, juk jau savaitę aš bandau iki tos salės nueiti.

Taigi, visos Rūtos pasikalbėjo ir nutarė nusinešti save iki sporto salės. Pasportavau ir stebuklai. Galva nors dar pulsavo ir skausmas ją suiminėjo, bet jis labai labai atlėgo. Visame kūne buvusį smarkų virpėjimą (kurį smegenys interpretavo kaip nerimą ir nuolat suko mintyse visus dalykus, apie kuriuos būtų verta nerimauti) pakeitė maloni šiluma krūtinėje, o šilumos jausmas krūtinėje išvijo ir nerimastingas mintis. Kažkaip pradėjau galvoti, kad visai nieko tas mano gyvenimas, o su viskuo kas blogiau „negu visai nieko“ gal aš ir galiu tvarkytis.

Kaip neprisiauginti antro sluosnio? Kaip padėti sau išbūti? Siūlau peržvelgti savo patirtį ir pasidaryti sąrašą dalykų, kurie jums padeda išbūti ir tvarkytis su skausmu (ir priminti sau juo pasivadovauti, kai užeis mintis “Niekas nepadėjo, nepadeda ir nepadės!“).

  1. Pirminė prevencija. Kas jums padeda fizinę savijautą išlaikyti geresnę? Sportas? Miego higiena? Valgymas laiku? Reguliarus vandens gėrimas? Efektyvios pertraukėlės (užuot gėrę kavą su kolektyvu, gal labiau pailsite atsigėręs kavos vienas? O gal vietoj kavos geriau trumpas blitz pasivaikščiojimas lauke? O gal trijų žingsnių mindfulness pauzė?)
  2. Antrinė prevencija. Kai sunkesnė diena ir jau jaučiate galvos skausmo pasikesinimus, kas gali padėti jų neprisiauginti? Gal padėtų ilgesnė meditacija? Pagulėti ant adatų kilimėlio? Paprašyti kaimyno iš dešinės pamasažuoti pečius? Atlikti nesudėtingus tempimo pratimus? Pasimankštinti?
  3. Kai galva įsiskauda.
    1. Mintys. Gal galite pabandyti pastebėti kokios neteisingos ir nenaudingos automatinės mintys kyla? Ar galėtumėte jas pakeisti į teisingesnes ir naudingesnes? Pavyzdžiui, jeigu kyla neteisinga mintis „Pastovij skauda galvą“, gal galite pagalvoti kiek iš tikrųjų dienų galvą skauda, o kiek neskauda? Gal pamiršote laikotarpį kai ji visai neskaudėjo? Jeigu kyla nenaudinga mintis „Šiandien bus žiauriai sunku dirbti“, gal galite padėti sau pakeisdamas ją į „Šiandien turbūt bus sunku dirbti, bet jau esu dirbęs tokiom sudėtingom salygom ir visai gerai pavariau“ arba „Spartietis-olimpietis yra ne tas, kuris pavaro gerai besijausdamas, o tas, kuris pavaro besijausdamas blogai“.
    2. Dėmesys. Skaudant galvai mūsų dėmesys dažnai nukrypsta į… atspėjote – į skausmą. Labai „logiškas“ mechanizmas. Kai dėmesys nukrypsta į skausmą esame linkę dar labiau įsitempti, o įtampa skausmą tik padidina. Gal galime pabandyti pastebėti kai dėmesys nukrypsta į skausmą ir jį sąmoningai perkelti į kvėpavimą, atpalaiduoti įsitempusį kūną ir leisti savo kvėpavimui lyg pamasažuoti kūną, galvą ir bent šiek tiek, bent milimetrą, bent miligramą skausmą ar įtampą sumažinti.
    3. Elgesys. Peržvelkime savo galvos skaudėjimo istoriją. Kas mums dažniausiai padeda? Kas mums skausmą bent šiek tiek palengvina? Kas mums atrodo, kad padės, bet dažniausiai nė velnio nepadeda, bet vis tiek tai darome? Ko dar nesame išbandę?  Ką galėtume išbandyti? Gal namie turime nenaudojamą masažuoklį ar adatų kilimėlį, o gal turime teniso kamuoliuką, kuriuo galėtume pasimasažuoti kaklą? Gal šalia turime mišką ar parką, į kurį galėtume nueiti ir jame pabūti?
    4. Vaistai. Čia požiūrių yra įvairių. Vieni kaip tikri spartiečiai kenčia ir vaistų neima, kiti ima prevenciškai, treti kažkur per viduriuką. Pasitarkime su šeimos gydytoju ir vartokime tinkamus vaistus, tinkama proga. Aš asmeniškai vaistų visada turiu visose kosmetinėse ir kuprinėse – tai man suteikia ramybės, o dėl tos ramybės kartais ir vaistų gerti mažiau reikia.

Komentaruose kviečiu jus pasidalinti savo patirtimi ir išradimais, kurie jums padeda tvarkytis su galvos skausmu.

Nuotrauka Random Institute iš Unsplash

2 Comments

  1. Viskas taikliai ! Padeda tvarkytis su savo vidumi ir skausmais privetstinis veiksmas- pabėgioti, eiti per ne norà į darbà , pasivaiksčiojimas.
    Pastebējau, kad pusantro mėnesio būna kažkoks vidinis Vaibas. Judejimas natūralus ,su dideliu noru ir energija ! Laimės jausmas ir net sunkumai lengvai sprendžiami. Jos vadini iššūkiais ir Judi ì priekį!:)
    Tada viskas sustoja- sunku , energijos stoka, galvos skausmai ir nuotaikù šokinėjimai. 🙂
    Kodėl negali būti visada vidinis vaibas😂 kodėl ateina momentas kai turi daug pastangù idėti į savo atliekamys veiksmus!:) iššukiai tampa problemomis….
    o gal reikia tà laikotarpi tiesiog ramiai išbūti ?:)

    Like

    • Dabar daug mokausi apie medžius, vienas naujas dalykas ką sužinojau yra tai, jog pasirodo medžiai mezga vaisius ne kiekvienais metais. Nors vaisių mezgimas yra pagrindinė jų veikla dėl kurios jie atlieka fotosintezę, siurbia iš grunto maistmedžiages, saugosi nuo parazitų – viskas išgyvenimui ir vaisių mezgimui, bet kartais kai jie nusprendžia tais metais vaisių nemegzti. Nepalankus oras arba per daug gyvūnų, kurie minta medžio lapais ir vaisiais – tokiom sąlygoims jie nusprendžia tiesiog tą sunkų metą išbūti, vaisių neturėti. Kartais medžiai turi pabūti be vaisių, tam, kad galėtų išgyventi ir vėliau užmegzti vaisius tinkamesnėm ir palankesnėm sąlygom. Man atrodo Olesė, Rūta ir visi kiti tuo atžvilgiu irgi medžiai 🙂 Kartais mums sunku dėl oro, dėl kitų gyvųnų ar žmonių 🙂 Ir kartais, taip kaip sakai, turbūt reikia tiesiog išbūti ❤

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s