Author: Rūta Muranovaitė

Nerimavimas: kaip tapti geresniu nerimautoju?

Kolegė sakė Lidl atsirado chorizo dešros, o mama vis giria ledus. Kai lankstinuke pamačiau nuolaidas šunų gultams apsisprendžiau išsukti iš įprasto kelio į Rimi ir nuvažiuoti apsiprekinti į Lidl. Įėjus į parduotuvę pakliuvau į pirmus spąstus – visi stumdo vėžimėlius, kuriuos reikia pasiimti iš kažkur iš kur aš nepasiėmiau. Viduj vėžimėlių nėra, kur aš čia dabar eisiu, tiek to, nereikia man to vėžimėlio, į rankas tilps, mažiau visko prisiimsiu. Po pažastimi pasikišau pižamos rinkinį, šuns gultą, ramunėlių ir mėtų arbatą, rankose laikau dvi bandeles (abi man) ir šuniškų skanėstų maišelį. Gali neužtekti grynųjų, o atsiskaitomojoje sąskaitoje nepakakti lėšų. Kol stoviu eilėje prisijungiu prie internetinės bankininkystės ir konvertuoju pinigus, viskas tvarka. Bypt bypt bypt, 27 eurai, 65 centai. Kortele, galima? Neaptarnauti. Pakliuvau į antrus spąstus. Kasininkė pakelia akis nepakeldama galvos. Gaunu „švelnų paraginimą“ vežimėliu per užpakalį iš sekančio žmogaus eilėje. Gal galiu pabandyti dar kartą? Mhm. Neaptarnauti. Dar kartą pabandysiu. Neaptarnauti. Gal galite išminusuoti šitą? Išminusuoja. Atsiskaitau grynais, kišu viską atgal po pažastimi ir išeinu. Situacija truko keletą minučių ir praėjo gan sklandžiai, tačiau tas kelias minutes kol …

Psichoterapija internetu – efektyvus, prieinamas ir patogus būdas tvarkytis su iššūkiais emigravus.

Kraustymasis iš gimtosios šalies į užsienį yra vienas iš didžiausių pokyčių ir psichologinio atsparumo išbandymų gyvenime. Sėkmingam prisitaikymui naujoje ir nepažįstamoje aplinkoje reikalingas didelis fiziologinių ir psichologinių resursų rezervas. Išgyvena ne stipriausi, ne protingiausi, bet tie, kurie geba geriausiai prisitaikyti.  Neigiamas ar teigiamas – bet koks pokytis yra vienas iš didžiausių stresorių žmogaus gyvenime. Psichiatrai Tomas Holmes ir Ričardas Rahe tyrinėdami ryšį tarp sveikatos ir streso, 1967 metais sudarė didžiausių stresą keliančių gyvenimo įvykių sąrašą. Kiekvienas įvykis vertinamas balais – kuo daugiau balų, tuo didesnis stresas. Atidžiau patyrinėję mokslininkų sudarytą sąrašą matome, jog 15 iš 41 įrašų prasideda žodžiu “pokytis”. Finansinės būklės pokytis, atsakomybių darbe pokytis, gyvenimo sąlygų pokytis, socialinio aktyvumo pokytis, valgymo įpročių pokytis. Didžiausią iššūkį mūsų organizmui kelia ne pablogėjimas, bet pasikeitimas. Peržvelgę sąrašą ir sudėję per metus patirtų įvykių balus, apskaičiuosime savo riziką susirgti. Iki 150 balų rizika susirgti yra žema, tarp 150 ir 299 rizika yra vidutinė, o surinkus 300 ir daugiau balų susirgti rizikuojame smarkiai. Kaip ir bet kuris kitas žinduolis, žmogus yra sutvertas kuo geriau prisitaikyti prie esamų sąlygų, jose išgyventi ir klestėti. Greitas …

Norint gyventi efektyviai, turime išmokti ilsėtis ekstremaliomis sąlygomis

Efektyviam žmogaus organizmo veikimui (visam kūnui, įskaitant ir smegenis) reikalinga nuolatinė pusiausvyra tarp to ką įdedame ir išimame. Nuo ryto iki vakaro žaidžiame šitą žaidimą (vadinamą gyvenimu), vadovaudamiesi savo susikurtomis taisyklėmis. Turiu gerai atrodyti, būti sėkmingas, daug pasiekti, ko imuosi privalau atlikti tobulai, visiems turiu įtikti ir patikti, visada turiu jaustis gerai, negaliu vėluoti, negaliu nuvilti, jeigu kritikuoja reiškia susimoviau ir t.t.. Siekdami išvengti nerimo, baimės, liūdesio, pykčio ir kitokio diskomforto stengiamės laikytis visų taisyklių 100%. Kai taisyklių daug, o vietos klaidoms (arba bent vidutiniškam pasirodymui) mažai, įstumiame save į probleminę situaciją. Nuolat iš savo organizmo imame maksimalų kiekį resursų, įdėdami minimalų kiekį žaliavos išnaudotiems resursams atstatyti ir papildomiems pagaminti. Mūsų kūnams, kaip automobiliams, reikalinga ne tik kasmetinė techninė apžiūra, bet ir nuolatinė priežiūra. Įsivaizduokite: žiema, 20 šalčio, važiuojate trumpus atstumus – į darbą ir atgal. Šildytuvas „ant MAX“, radijas „ant MAX“ – naudojate akumuliatoriaus resursus, kad greitai ir komfortiškai nulėktumėte į tašką B. Vieną dieną automobilis tiesiog atsisako veikti. Problema. Bet juk aš pyliau žieminį kurą, palaukdavau kol žvakės pašils prieš užvedant? Tai kas dabar negerai?!?! Nuolat …

Bijai vilko eik į mišką

Vengdami nerimą keliančių situacijų rizikuojame susirgti nerimo sutrikimu, o susirgę eidami į nerimą keliančias situacijas rizikuojame pasveikti. Šiandien efektyviausias būdas susitvarkyti su nerimu yra akistata. Nerimo spektro ligos (panikos sutrikimas, generalizuotas nerimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas ir kiti) efektyviausiai gydomos susitinkant su nerimą keliančiu stimulu vaizduotėje arba realybėje. Kalbėjimas apie nerimą keliančias situacijas ir jų atkūrimas vaizduotėje susitvarkyti su nerimo sutrikimais padeda. Tačiau didžiausias ir ilgiausiai išliekantis efektas pasiekiamas žmogui einant į baimę keliančias situacijas arba susitinkant su baimę keliančiu objektu realybėje. Kalbėjimas apie nerimą ir baimę neduoda tokio efekto kaip kontroliuojama laipsniška ekspozicija. Smegenims nėra svarbu ar kažkas vyksta iš tikrųjų ar mes tik apie tai galvojame. Atlikime minties eksperimentą. Leiskite sau įsivaizduoti citriną. Geltoną, prinokusią, kvepiančią citriną. Įsivaizduokite kaip pradedame citriną pjaustyti, trykšta jos sultys. Paimate vieną griežinėlį ir dedate jį sau ant liežuvio, kramtote, jaučiate citrinos rūgštumą ir kartumą. Ar burna jau pilna seilių? Ar dilgčioja liežuvio galiukas? Smegenims nesvarbu ar citrinos pjaustymas, voro ropojimas, ar skridimas lėktuvu vyksta iš tikrųjų ar mes tai tik įsivaizduojame, visas kūnas nuo galvos iki kojų į …

Kodėl nuolat darome mąstymo klaidas ir kaip atsibusti realybei?

Per dieną mūsų smegenys vidutiniškai sugeneruoja 50 tūkst. minčių. Visos jos gali būti skirstomos į dvi kategorijas: įsisąmonintas ir automatines. Įsisąmonintos mintys yra objektyvios, matančios visus faktus ir visus realybės aspektus. Automatines apima spėjimai, nuojauta ir kitos realybės prizmę iškreipiančios mintys.

Panikos anatomija: Emocijų ir minčių reikšmė

Panikos priepuoliai yra labai nemaloni patirtis Panikos priepuolis yra labai nemalonus įvykis, kurį patiria daug žmonių. Visus panikos priepuoliai įtakoja skirtingai. Žmogus patiria įvairius nemalonius fizinius jutimus, nesupranta kas su juo vyksta, nežino kaip jam elgtis, kviečia greitąją, važiuoja į ligoninę. Tokia situacija labai išvargina, sukelia daug įvairių neigiamų emocijų ir daug įvairių katastrofiškų minčių. Po tokios patirties žmogus dažnai pradeda nerimauti dėl savo sveikatos ir bijoti priepuolių pasikartojimo. Nerimas, baimė, gėda, bei su šiomis emocijomis susijusios mintys tampa kasdieniais gyvenimo palydovais. Tai normalu, tačiau taip gyventi neprivaloma. Galima efektyviai susitvarkyti. Žemiau pateikta schema vaizduoja tipinį panikos priepuolio modelį. Žmogus pastebi smarkiau plakančią širdį, širdies permušimą, galvos svaigimą ar kitą nemalonų fizinį jutimą. Šie jutimai savaime nėra blogi, tačiau dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos jie dažnai pasireiškia ne laiku ir ne vietoje. Jausti širdies dūžius nubėgus keletą kilometrų – normalu, tačiau jausti juos prie darbo kompiuterio iš pirmo žvilgsnio atrodo nenormalu ir nelogiška. Pajutus simptomą kyla jį vertinanti mintis – “Kažkas negerai!”. Ši mintis sukelia atitinkamą emociją – kyla nerimo jausmas. Nerimas praneša kūnui jog …

Susisiekime ir aptarkime kaip galite sau padėti

Jeigu norite užsiregistruoti konsultacijai parašykite man žinutę užpildydami žemiau pateikiamus laukelius arba elektroniniu paštu ruta@mindheart.eu ir aš su Jumis susisieksiu. Jeigu susidurėte su kažkokiais sunkumais, bet dvejojate ar Jums reikalinga psichologo konsultacija, atsiųskite man žinutę, aš su Jumis susisieksiu ir mes trumpai aptarsime kaip galėtumėte sau padėti.