Author: Rūta Kavaliauskienė

Kodėl nuolat darome mąstymo klaidas ir kaip atsibusti realybei?

Per dieną mūsų smegenys vidutiniškai sugeneruoja 50 tūkst. minčių. Visos jos gali būti skirstomos į dvi kategorijas: įsisąmonintas ir automatines. Įsisąmonintos mintys yra objektyvios, matančios visus faktus ir visus realybės aspektus. Automatines apima spėjimai, nuojauta ir kitos realybės prizmę iškreipiančios mintys.

Panikos anatomija: Emocijų ir minčių reikšmė

Panikos priepuolis yra labai nemalonus įvykis, kurį patiria daug žmonių. Visus panikos priepuoliai įtakoja skirtingai. Žmogus patiria įvairius nemalonius fizinius jutimus, nesupranta kas su juo vyksta, nežino kaip jam elgtis, kviečia greitąją, važiuoja į ligoninę. Tokia situacija labai išvargina, sukelia daug įvairių katastrofiškų minčių ir neigiamų emocijų. Po tokios patirties žmogus dažnai pradeda nerimauti dėl savo sveikatos ir bijoti priepuolių pasikartojimo. Nerimas, baimė, gėda, bei su šiomis emocijomis susijusios mintys tampa kasdienio gyvenimo palydovais. Žemiau pateikta schema vaizduoja tipinį panikos priepuolio modelį. Žmogus pastebi smarkiau plakančią širdį, širdies permušimą, galvos svaigimą ar kitą nemalonų fizinį jutimą. Šie jutimai savaime nėra blogi, tačiau dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos jie dažnai pasireiškia ne laiku ir ne vietoje. Jausti širdies dūžius nubėgus keletą kilometrų – normalu, tačiau jausti juos prie darbo kompiuterio, iš pirmo žvilgsnio, atrodo nenormalu. Pajutus simptomą kyla jį vertinanti mintis – “Kažkas negerai!”. Ši mintis sukelia atitinkamą emociją – kyla nerimo jausmas. Nerimas yra emocija, kitaip tariant hormonų kokteilis, pranešantis kūnui jog reikia pasiruošti galimam pavojui. Išsiskiria adrenalinas ir kiti su nerimu susiję hormonai, tiesiogiai …

Daugiau miego, mažiau nuovargio: kokybiško miego praktika

“Vakare niekada nesinori miego, o dieną galiu bet kada užmigti…” “Man neina užmigti be televizoriaus ar kompiuterio – fone turi būti kažkokie garsai.” “Vėlai užmiegu, anksti keliuosi, kad išgyvenčiau turiu numigti dienos metu!” “Be vaistų užmigti negaliu, būtinai turiu išgerti tabletę.” Ar skamba pažįstamai? Nekokybišką ir energijos nepridedantį miegą galima efektyviai sutvarkyti šiek tiek pakeičiant savo aplinką ir įpročius.  Kokybiško miego praktika yra įgūdis, kurį galima išsilavinti. Dažnai mes nuolat kartojame žalingus įpročius nežinodami (o kartais ir žinodami) jog jie kenkia kokybiškam nakties miegui. Palaikome užburtą blogo miego ir nuovargio ratą snausdami dieną, nuo ryto iki vakaro gerdami kavą, bandydami užmigti žiūrint į ryškų ekraną ir t.t. Norėdami pagerinti miegą turėtume peržiūrėti su miegu susijusius įpročius ir juos šiek tiek (ar iš esmės) pakoreguoti. Maži pokyčiai kasdienybėje atneša didelių rezultatų ilgainiui. Pateiksiu miegą bloginančių ir gerinančių aplinkos ir elgesio veiksnių sąrašą. Norint tapti savo miego valdovu, turėtume pirmiausia atsisakyti blogų įpročių peržiūrint pirmąjį sąrašą. Šiame sąraše rasite daug “ne”, kuriuos reikėtų kompensuoti išsirinkus alternatyvas iš antrojo sąrašo. Pavyzdžiui: Lovoje neturėtumėme žiūrėti televizoriaus ar serialų per kompiuterį, tačiau …

Psichoterapinės sesijos mitas ir realybė

Dažnai psichoterapiją įsivaizduojame kaip pogulį ant sofutės, pasakojant terapeutui apie vakarykščius sapnus. Šiuolaikinė psichoterapija yra aktyvi, paremta komandiniu darbu ir dažnai vyksta įvairiose kontekstuose – terapeuto kabinete, už kabineto ribų, ar iš namų/darbo vietos internetu. Taigi pagulėti ant sofkutės konsultacijoje tenka retai. Realybė tokia, jog terapijos metu tenka aktyviai dirbti ir ne tik sesijos metu, bet ir tarp jų. Nors ne taip “patogu”, bet efektyvu.

Žvilgsnis į specialisto konsultaciją: ką daro ir kaip gali padėti psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras.

Dažnas iš mūsų gerai žinome skirtumą tarp gastroenterologo, kardiologo ir neurologo. Nors visi gydytojai rūpinasi žmogaus sveikata, kiekvienas iš jų specializuojasi gydant skirtingas organizmo dalis. Psichologus, psichoterapeutus ir psichiatrus taip pat vienija rūpinimasis žmogaus sveikata, tačiau skirtumas tarp šių specialistų nėra toks aiškus. Psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras padeda žmonėms tvarkytis su gyvenimo iššūkiais keliančiais emocinių (pvz. nerimas, liūdna nuotaika) ir elgesio problemų (pvz. rūkymas, motyvacijos stoka), tačiau skiriasi jų išsilavinimo kryptis ir darbo metodai. Išsiaiškinkime ką veikia kiekvienas psichinės sveikatos specialistas ir žinokime kokiu atveju jie gali padėti mums ar mūsų artimam. Kas yra psichologas ir ką jis veikia? Psichologai yra specialistai įgiję universitetinį nemedicininį psichologo išsilavinimą. Šie psichinės sveikatos atstovai specializuojasi žmonių psichologiniame įvertinime ir konsultavime. Psichologas naudoja tyrimais ištirtus ir pritaikytus įrankius leidžiančius įvertinti asmens charakterį, stiprybes ir galimybes, jo mąstymo ir elgesio ypatumus, atmintį, emocinę būklę, patiriamos problemos lygį. Psichologai taip pat konsultuoja padėdami žmogui suprasti patiriamą problemą bei rasti tinkamus ir priimtinus būdus jai spręsti. Psichologai dirba su įvairaus amžiaus žmonėmis individualiai, grupėse ar net bendruomenėse (mokyklose ar darbovietėse) glaudžiai bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais. Psichologai …

Nerimas: daugiau/mažiau padeda išgyventi, per daug – trukdo.

Nerimas  yra viena iš dažniausiai jaučiamų emocijų, kuri nors labai reikalinga, pradeda trukdyti kai jos per daug. Šiame straipsnyje aptarsiu nerimą, jo mechanizmą bei keliamus sunkumus. Mes niekada nesame 100% sveiki arba 100% nesveiki – mūsų organizmas nuolat atlieka šimtus procesų, kad būtume sveikumo pusėje. Gyvenime mažai dalykų yra juoda balta. Na, nebent nuomonė apie Donaldą Trumpą – gera arba bloga ir nieko per vidurį. Dauguma dalykų gyvenime turi šimtus, taip, net ne penkiasdešimt, bet šimtus pilkų atspalvių. Taip pat su mūsų fizine sveikata – nesame arba sveiki arba nesveiki. Mūsų organizmas nuolat balansuoja ir deda pastangas išsilaikyti sveikumo pusėje. Kai dėl išorinių ar vidinių priežasčių pritrūksta resursų, svarstyklės nusvyra į nesveikumo pusę ir mes susergame peršalimu, panikos sutrikimu ar kitomis ligomis. Psichinė sveikata yra kontinuumas lygiai taip pat kaip fizinė sveikata. Skalėje nuo 0 iki 10 įvertinkite savo dabartinę emocinę savijautą. Nulis – blogiausia emocinė savijauta kokią esu jautęs gyvenime, o 10 – geriausia savijauta kokią esu gyvenime jautęs. Pabandykite įsivaizduoti skirtingus gyvenimo etapus, ar savijauta skyrėsi? Aišku, kad taip. Vieną dieną mūsų emocijos ir …

Panikos diagnozė

Kalbant apie paniką pirmiausia reikėtų atskirti panikos priepuolį (panikos ataką) ir panikos sutrikimą. Daug žmonių bent kartą gyvenime patiria panikos priepuolį (kuris nėra laikomas sutrikimu), tačiau ne visi suserga panikos sutrikimu. Išsiaiškinkime kada tai priepuolis, o kada priepuolis gali tapti sutrikimu ir kaip šias problemas atskirti vieną nuo kitos. Panikos priepuolis Nors ir labai nemaloni patirtis, panikos priepuolis nėra laikomas sutrikimu. Panikos priepuoliai gali nutikti sveikam žmogui tuo metu nesergančiam fizinėmis ar psichinėmis ligomis, tačiau gali pasireikšti ir ligos, tokios kaip hipertenzija ar depresija, kontekste. Pagrindinis panikos priepuolio bruožas yra staigus intensyvios baimės ar diskomforto jausmas pasiekiantis apogėjų per kelias minutes. Priepuolis gali prasidėti tiek nerimąstingoje būsenoje, tiek ramybės būsenoje. Panikos priepuolio metu jaučiami keturi ar daugiau iš žemiau išvardintų simptomų: Širdies permušimai, smarkus širdies plakimo jausmas ar pagreitėjęs širdies ritmas; Prakaitavimas; Drebulys; Oro trūkumo jausmas; Dusimo jausmas; Skausmas ar diskomfortas krūtinės plote; Pykinimas ar pilvo skausmas; Galvos svaigimas, nestabilumo ar alpimo jausmas; Šaltkrėtis ar karščio pylimas; Tirpimas ar dilgčiojimas; Nerealumo jausmas ar atsiribojimo nuo savęs jausmas; Baimė prarasti kontrolę ar “išprotėti”; Baimė mirti. Panikos priepuoliai …

Skausmas ir diskomfortas: įrankis būtinas tobulėjimui.

Po savo kojos operacijos turiu galimybę patenkinti savo hipochondriškus poreikius (gydytojų ir kitų su medicina susijusių specialistų dėmesio trūkumą) lankydamasi pas kineziterapeutus. Kadangi kineziterapeutai kaip psichoterapeutai ar bet kokie kiti terapeutai savo atvejus aptaria su kolegomis aš turiu laimę gauti skirtingų kineziterapeutų dėmesio. Kaip pereinantis prizas einantis per rankas (taip, aš galvoju, kad mano idiotiški juokeliai yra prizas kiekvienam) aš atsidūriau Viktoro Simanavičiaus rankose, kuris man pirmosios sesijos metu davė vieną efektyviausių patarimų mano reabilitacijos karjeroje. Bet pirmiausia priešistorė. Būdamas bet kokios terapijos klientu sesijos metu tavo lokatoriai gaudo tą informaciją, kuri tau dėl kažkokių priežasčių tuo metu aktualiausia. Nors per sesiją būna duodama labai daug įvairios informacijos, mes dažniausiai išsirenkame tuo metu mums labiausiai rūpimas žinutes. Mano trauma ir pooperacinis gijimas buvo gan skausmingas. Mažiausiai skausmo ir diskomforto jaučiau operacijos metu ir tą palaimingą valandėlę kol iš mano sistemos dar nebuvo išsivėdinę narkotikai – tyla prieš audrą. Audrai aprimus ir pradėjus aktyvią reabilitaciją atsiminimai apie skausmą liko. Iš savo patirties, literatūros ir gydytojų komentarų mano smegenys sudėliojo tokią išvadą – skausmas yra blogai, skausmo …

STRESAS ir mūsų KŪNAS: kaip išoriniai įvykiai daro įtaką mūsų organizmui?

Kas yra stresas? Stresas yra fiziologinė ir psichologinė reakcija į aplinką ir gyvenimo įvykius. Savaime stresas nėra nei geras nei blogas, o toks kaip mes jį suvokiame. Tam tikras įvykis vienam žmogui gali būti didelis stresas, o kitam žmogui jis nesukels jokių emocijų ar sunkumų. Pavyzdžiui, vienam žmogui kojos lūžis bus tragedija – jis jaus liūdesį ir nerimą, kadangi ilgą laiką negalės eiti į darbą ir sportuoti, o kitas žmogus į tai žiūrės kaip į galimybę susitvarkyti su iššūkiu, pasirūpinti savimi ir praleisti daugiau laiko namie. SVARBU: Ne pats įvykis sukelia stresą, o žmogaus reakcija ir interpretacija Kuo skiriasi eustresas, stresas ir distresas? Galima sakyti jog eustresas, stresas ir distresas yra skirtingi streso lygiai. Eustresas yra teigiamas stresas, kuri mūsų organizmui daugiau duoda nei iš jo atima. Toks stresas nors kelia mums iššūkį, tuo pačiu mus energizuoja ir suteikia jėgų, motyvacijos bei pasitenkinimo. Psichologinio trilerio skaitymas, siaubo filmo žiūrėjimas, laipiojimas olomis ar šokimas parašiutu yra eustreso pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus turi skirtingą streso toleravimo ribą ir kol vienam užtenka apie nuotykius paskaityti, kitam norisi viską pačiam patirti. …

Biblioteka

Kognityvinė elgesio terapija: Padesky „Nuotaika paklūsta protui“ Teisingai mastyk_I dalis; Teisingai mastyk_II dalis (Spausdintą variantą galima skolintis) Cognitive Behavioural Therapy for Dummies Cognitive Behavioural Therapy Workbook For Dummies „Geros nuotaikos vadovas“ D. Burns (lietuvišką vertimą galima skolintis) Feeling Good The New Mood Therapy – David Burns ENG Melanie Fennell „Įveikite menką savigarbą“ (galima skolintis) Edukacija: R. Reid Wilson „Don’t Panic: Taking Control of Anxiety Attacks“ (galima skolintis) Ligos baimė (Health Anxiety) ENG Stresas ir kūnas (Sapolsky Stress and Your Body) ENG Dėmesingumas (angl. mindfulness): Andy Puddicombe „Dešimties minučių meditacija“ (galima skolintis) Jon Kabat-Zinn „Full catastrophe living “ (galima skolintis) Danny Penman & J. Mark G. „Williams Mindfulness: A practical guide to finding peace in a frantic world“ (galima skolintis) Danny Penman and Vidyamala Burch „Mindfulness for Health: A practical guide to relieving pain, reducing stress and restoring wellbeing“  (galima skolintis) Efektyvumas: Sarah Corrie „The art of inspired living“ (galima skolintis) David Allen „Getting Things Done“ (galima skolintis)