All posts filed under: Default Blog

Viskas laikina, įsipareigojimas išlaisvina

Sveikam kūne sveika siela. Stipri siela, bet kokį kūną pakelti gali. Praėjusi savaitė man buvo sunki. Dažnai kalbu apie elgesio eksperimentus, dažnai pati juos darau. Retai darau tokius, kurie paliečia mano kertines baimes. Praėjusią savaitę dariau vieną iš jų. Man buvo labai sunku emociškai ir fiziškai. Net dabar rašant darosi graudu. Kodėl mes visi tiek kenčiame? Dėkoju visiems, kas pasitiki manimi ir kartu prisiliečia prie savo kertinių baimių, tai yra ypatingai sunku ir baisu, reikalauja ypatingai daug drąsos ir resursų, tai darome tam, jog parodytume, kad pasaulis nėra toks, kokio nuolat bijome. Šią savaitę man lengviau, ramiau. Atsirado vietos apsispręsti rūpintis savo kūnų – miegu, maistu, mankšta. Pastebėjau, jog dažnai tingėdama nusiperku baltos duonos, sviesto ir sūrio ir tingėdama gamintis kemšu sumuštinius. Jie man nuoširdžiai skanūs, bet kai jų per daug, o maistingo maisto per mažai – jaučiuosi prastai. Kuo prasčiau jaučiuosi, tuo mažiau noriu galvoti ir gamintis maistingą maistą. Užburtas ratas. Anksčiau bandžiau tartis su savimi nevalgyti baltos duonos, valgyti tik tą su grūdais. Juk nebemadinga batoną kimšti, reikia pilnagrudę dabar ir apskritai geriau …

Galvos skausmas yra vienas iš mano galvos skausmų

Šiandien trečia diena kaip man skauda galvą. Skauda man ją dažnai, nuo vaikystės, tiek kiek prisimenu save tai tiek man ta galva ir skauda. Mamai irgi skaudėjo, tetai irgi skaudėjo, močiutei irgi… taip ir skauda tos galvos ir neaišku nuo ko. Kartais atrodo, kad nuo beleko. Prieš kokį dešimt metelių esu mynusi galvos nuotraukų ir neurologų takelį ir ne kažką aš ten primyniau. Dalykai pradėjo keistis, kai pirmą kartą gyvenime pačiupinėjau mindfulness. Na, o įsivažiavus su psichologija, keitimasis įgavo gerą pagreitį. Galva vis dar skauda, bet nebekreipiu dėmesio (kaip tame anekdote apie šlapimo nelaikymą… ). Aš pavydžiu žmonėms, kurie nežino kas yra galvos skausmas. Šiaip tai aš nelabai jais tikiu, na nes man sunku patikėti, kad tokių laimingųjų yra. Man nesvarbu, kad gal jiems skauda kažką kitką nuolat, nes, na, galvos skausmas yra šlykščiausias iš skausmų. Man atrodo tie žmonės nėra normalūs, jie tiesiog turi kažkokią galvos neskaudėjimo supergalią. Žodžiu, fainai jums, jeigu jūs toks esate, bet turbūt šito teksto neskaitote, tai nieko blogo apie jus ir nerašysiu, vis tiek neperskaitysite. Bet aš nukrypstu. Galvos skausmas …

Emocijos: vengti, spręsti problemas ar atliepti

Skaitau Steve Hayes knygą The Liberated Mind, skirtą mokytis lavinti psichologinį lankstumą per ACT terapijos prizmę (Lietuviškai – Priėmimo ir įsipareigojimo, angl.- Acceptance and Commitment Therapy). Po gan ilgos ir nuobodokos įžangos, rodos, skirtos kognityvinės elgesio psichoterapijos sumenkinimui ir ACT išaukštinimui, pagaliau prisiskaičiau iki veiksmo – veiksmo ne knygoje, o skaitove (jeigu jis pasirenka veikti). Aš pasirinkau, kviečiu ir jus atlikti keletą pratimų. Bet pirma įžanga. Pirmasis iš pratimų, siūlomų knygoje, kviečia įsivardinti ir užsirašyti visus neefektyvius būdus, kuriais bandome tvarkytis su emocijomis. Knyga šiuos neefektyvius būdus skirsto į dvi kategorijas – bandymus vengti ir bandymus spręsti problemas. Su mintimi, jog vengimas yra neefektyvus būdas tvarkantis su emociniu diskomfortu turbūt sutiksime visi. Vienas iš neigiamų emocijųpalydovų yra balsas, sakantis: Neinam ten, nesmagu ten, nefaina, sunku ten būti. Geriau einam kažkur atitraukti dėmesį, prasiblaškyti. Šis, skydu apsiginklavęs veikėjas, bandydamas mus apsaugoti, dažnai įvilioja mus į valandinius slinkimus Instagramuar daugiadienius Youtubevideo žiūrėjimus. Kartais emocijos tokios stiprios, o balsas toks įtikinamas, kad nuveda mus prie taurės, tada dar vienos, dar vienos, na, ir dar vienos, kad jau pradėjom. Arba dar vieną partiją, dar vieną …

Padrąsinimo laiškas tiems, kurie nerimauja

Ilgai galvojau, kokiu kreipiniu kreiptis, kaip pradėt įžangą, ir atėjo tokia mintis, kad tai ką rašau yra apie mano patirtį, mano nerimą, mano panikas.. Tai, kam tos pradžios? Užvėrus kardiologo, neurologo, šeimos gydytojo, kabinetų duris ir tyrimams „įrodžius“, kad esu visiškai sveika, kitas žingsnis buvo – psichologai, psichiatrai, terapeutai ir šiaip saviugdos „mokytojai“. Prieš metus, dar nelabai ir supratau kuo jie skiriasi, kokia jų specializacija, tačiau mano vidiniai įsitikinimai šaukė, kad neturiu jokių bėdų, nenoriu ten lankytis, nenoriu gerti medikamentų, aš esu sveika… tačiau mano kūnas, mano mintys diktavo priešingai… Kaskart terapijos pokalbio pradžioje užduodavo klausimą, nuo kada ir kaip viskas prasidėjo? Taigi pirmoji panikos ataka mane ištiko 2017 m. sausį, kaip vakar prisimenu, kas tuo metu vyko, ką vilkėjau, ką jaučiau… Tačiau, kaip prasidėjo taip ir praėjo. Metelius gyvenau savo gyvenimą be priepuolių, retkarčiais apsisukdavo galva, bet visai to nesureikšminau… Gyvenimas bėgo savo vaga, kurioje buvo daug pykčio, erzulio, nepasitenkinimo, dėmesio trūkumo, daug nemeilės sau, savo fiziniam kūnui… ir lygiai po metų, vėl sausį, gavau Naujųjų metų dovaną, dar vieną gan stiprią panikos ataką… …

Rudens (iš)gyvenimo gidas

Nuotraukos autorius Melanie Kreutz iš Unsplash Visų pirma, rudens nereikia išgyventi. Nors mūsų smegenys gali piktintis “Per šalta, per vėjuota, per drėgna, per pilka…”, mes nebūtinai turime į šį monologą aktyviai veltis. Rudenį galima gyventi, taip pat kaip bet kokį kitą sezoną. Panašiai kaip su nerimu – kuo daugiau jo vengiame, tuo stipresnis tampa jis – silpnesni mes. Taip pat su šaltesniu ir pilkesniu metų laikų – kuo daugiau nuo jo bėgame ir slepiamės, tuo “bjauresnis” jis tampa. Į lauką iškišame nosį tik “esant reikalui”, apsimuturiavę iki ausų, nebeiname pasivaikščioti, daugiau sergame… nenuostabu, jog pradedame nelaukti ateinančio rudens ir aktyviai nemėgti jo jam atėjus. Anksčiau aš rudens nemėgdavau. Niekaip nesuprasdavau kuo jis ypatingas ir reikalingas. Taip, keletą gražių dienų, kol nukrenta lapai, bet iš esmės nieko daugiau, tik šalta ir pilka. Vėliau aš pradėjau daugiau mėgautis buvimu namuose. Atsirado daugiau žvakių, knygų, stalo žaidimų, dėlionių, arbatos rūšių. Vaikiškai susidomėjau Helloweeno šventimu (taip, taip, tai dar viena kapitalistinė, vartotojiškumą skatinanti šventė), bet mane ji labai džiugina ir ją galima švęsti labai tvariai. Aš pasipuošiu namus moliūgais, prie natūralių voratinklių …

Sąmoningumo kalendorius: rugpjūtis

Gegužė atėjo, pabuvo ir praėjo. Atėjo, pabuvo ir beveik praėjo liepa. Ateis, pabus ir praeis rugpjūtis. Man buvo labai džiugu matyti gegužės ,,Pauzės“ kalendorių ant žmonių darbalaukių, o kai kurie net buvo atsispausdinę ir pasikabinę ant sienos! Labai smagu. Aš pati turėjau kalendorių užsidėjusi ant savo kompiuterio darbalaukio, tačiau prisipažinsiu – kasdien juo nepasivadovavau. Apkankydavo įvairios mintys: „Pati sudarei ir nesivadovauji kasdien, kaip gali tikėtis, kad vadovausis kiti?“. Įdomių minčių mus nuolat aplanko. Sudarinėdama rugpjūčio kalendorių derinu savo lūkesčius su realybe. Realybė yra tokia, jog mes dažnai susiplakame su gyvenimo bangomis. Dažnai gyvenimo bangos ne tokios tolygios kaip bangos kur nors Portugalijos ar Balio paplūdimiuose – viena tvarkinga banga, keletas sekundžių pertraukos, kita banga… Jos dažniau tokios kaip Klaipėdos pajūryje – daug bangų bangelių, visos skirtinga kryptimi ir be jokios sistemos. Tokiuose „vandenyse“ mintis „turiu pasižiūrėti, ką šiandien sako kalendorius ir tai padaryti“ gali tapti tiesiog dar viena bangele“. Rugpjūtį kviečiu jus žinoti, jog jūs galite žvilgtelti į ,,Pauzės“ kalendorių, ten rasti kvietimą ir tiesiog žinoti, jog galite pasirinkti į kvietimą atsakyti.Kalendorių galite išsisaugoti, atsispausdinti …

Sąmoningumo kalendorius

Norint tapti sąmoningesniais, mums neprivalu perskaityti visų išleistų knygų, sudalyvauti visuose skelbiamuose mokymuose, išbandyti visas mobiliąsias programas ar kasdien atlikti valandas trunkančias praktikas. Mes galime pasirinkti kasdieną žengti vieną žingsnį sąmoningesnio gyvenimo kryptimi. Aš sukūriau šį kalendorių, vadovaudamasi teorija, praktika, savo ir savo klientų patyrimais. Kalendoriuje rasite mažus, mindfulness teorija paremtus, žingsnelius. Kasdienis žingsnelis yra skirtas suartėti su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu, pradėti po truputį gyventi tokį gyvenimą, kokio norime. Kalendorių galite išsisaugoti, atsispausdinti ir pasidėti matomoje vietoje arba tiesiog paversti savo kompiuterio darbalaukio fonu. Tai padės nepamiršti atlikti kasdieninių žingsnių. Atsisiųsti kalendorių galite čia.