All posts filed under: Default Blog

Rudens (iš)gyvenimo gidas

Nuotraukos autorius Melanie Kreutz iš Unsplash Visų pirma, rudens nereikia išgyventi. Nors mūsų smegenys gali piktintis “Per šalta, per vėjuota, per drėgna, per pilka…”, mes nebūtinai turime į šį monologą aktyviai veltis. Rudenį galima gyventi, taip pat kaip bet kokį kitą sezoną. Panašiai kaip su nerimu – kuo daugiau jo vengiame, tuo stipresnis tampa jis – silpnesni mes. Taip pat su šaltesniu ir pilkesniu metų laikų – kuo daugiau nuo jo bėgame ir slepiamės, tuo “bjauresnis” jis tampa. Į lauką iškišame nosį tik “esant reikalui”, apsimuturiavę iki ausų, nebeiname pasivaikščioti, daugiau sergame… nenuostabu, jog pradedame nelaukti ateinančio rudens ir aktyviai nemėgti jo jam atėjus. Anksčiau aš rudens nemėgdavau. Niekaip nesuprasdavau kuo jis ypatingas ir reikalingas. Taip, keletą gražių dienų, kol nukrenta lapai, bet iš esmės nieko daugiau, tik šalta ir pilka. Vėliau aš pradėjau daugiau mėgautis buvimu namuose. Atsirado daugiau žvakių, knygų, stalo žaidimų, dėlionių, arbatos rūšių. Vaikiškai susidomėjau Helloweeno šventimu (taip, taip, tai dar viena kapitalistinė, vartotojiškumą skatinanti šventė), bet mane ji labai džiugina ir ją galima švęsti labai tvariai. Aš pasipuošiu namus moliūgais, prie natūralių voratinklių …

Sąmoningumo kalendorius: rugpjūtis

Gegužė atėjo, pabuvo ir praėjo. Atėjo, pabuvo ir beveik praėjo liepa. Ateis, pabus ir praeis rugpjūtis. Man buvo labai džiugu matyti gegužės ,,Pauzės“ kalendorių ant žmonių darbalaukių, o kai kurie net buvo atsispausdinę ir pasikabinę ant sienos! Labai smagu. Aš pati turėjau kalendorių užsidėjusi ant savo kompiuterio darbalaukio, tačiau prisipažinsiu – kasdien juo nepasivadovavau. Apkankydavo įvairios mintys: „Pati sudarei ir nesivadovauji kasdien, kaip gali tikėtis, kad vadovausis kiti?“. Įdomių minčių mus nuolat aplanko. Sudarinėdama rugpjūčio kalendorių derinu savo lūkesčius su realybe. Realybė yra tokia, jog mes dažnai susiplakame su gyvenimo bangomis. Dažnai gyvenimo bangos ne tokios tolygios kaip bangos kur nors Portugalijos ar Balio paplūdimiuose – viena tvarkinga banga, keletas sekundžių pertraukos, kita banga… Jos dažniau tokios kaip Klaipėdos pajūryje – daug bangų bangelių, visos skirtinga kryptimi ir be jokios sistemos. Tokiuose „vandenyse“ mintis „turiu pasižiūrėti, ką šiandien sako kalendorius ir tai padaryti“ gali tapti tiesiog dar viena bangele“. Rugpjūtį kviečiu jus žinoti, jog jūs galite žvilgtelti į ,,Pauzės“ kalendorių, ten rasti kvietimą ir tiesiog žinoti, jog galite pasirinkti į kvietimą atsakyti.Kalendorių galite išsisaugoti, atsispausdinti …

Sąmoningumo kalendorius

Norint tapti sąmoningesniais, mums neprivalu perskaityti visų išleistų knygų, sudalyvauti visuose skelbiamuose mokymuose, išbandyti visas mobiliąsias programas ar kasdien atlikti valandas trunkančias praktikas. Mes galime pasirinkti kasdieną žengti vieną žingsnį sąmoningesnio gyvenimo kryptimi. Aš sukūriau šį kalendorių, vadovaudamasi teorija, praktika, savo ir savo klientų patyrimais. Kalendoriuje rasite mažus, mindfulness teorija paremtus, žingsnelius. Kasdienis žingsnelis yra skirtas suartėti su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu, pradėti po truputį gyventi tokį gyvenimą, kokio norime. Kalendorių galite išsisaugoti, atsispausdinti ir pasidėti matomoje vietoje arba tiesiog paversti savo kompiuterio darbalaukio fonu. Tai padės nepamiršti atlikti kasdieninių žingsnių. Atsisiųsti kalendorių galite čia.  

Nomenklatūra: kai pavadinimas daikto esmę keičia

Prieš savaitę dalyvavau Europos neuropsichofarmakologijos kolegijos (ECNP) organizuotame renginyje, kurio metu ekspertai iš Lietuvos ir užsienio mokė mus efektyvaus mokslinių tyrimo organizavimo ir pristatymo. Šio renginio metu buvęs ECNP prezidentas prof. Joseph Zohar pristatė naują psichiatrinių vaistų nomenklatūrą. Šis projektas ir jo rezultatai yra ECNP darbo grupės produktas. O kuo gi jis gali būti įdomus jums? Edukacinis Intarpas: Kaip jau žinote, o jeigu nežinote tuoj sužinosite, psichologinis nuovargis ir psichiniai sutrikimai nėra kažkoks padebesyje pakibęs fenomenas. Psichiniai sutrikimai, lygiai taip pat kaip organiniai kūno sutrikimai yra psichofiziologija. Savo mąstymo ir elgesio būdu mes darome įtaką savo kūnui – hormonams, organams, raumenims ir t.t. Kartais mūsų mąstymo ir elgesio būdas padeda palaikyti gerą psichofiziologijos pusiausvyrą, o kartais sukuria ir palaiko blogą. Kartais mąstymas ir elgesys yra didžioji problemos dalis, o kartais didesnė dalis yra sutrikusi smegenų biochemija. Dėl šios priežasties skirtingais atvejais mums gali reikėti tik psichoterapijos arba tik vaistų, arba abiejų kombinacijos.  Atgal prie esmės. Aš savo darbe susiduriu su daug klaidingų įsitikinimų apie neuropsichofarmakologiją – vaistus, skirtus atliepti nervų sistemos ir psichikos sutrikimus. Žmonės dažnai turi ribotą …

Smegenys mus susargdina, smegenys mus ir gydo.

Trys smegenų sluoksniai: instinktyvus, emocionalus ir protingas Instinktyvus sluoksnis Pirmas ir seniausias smegenų sluoksnis, kurį turi dauguma gyvūnų, yra skirtas įjungti ir išjungti fiziologinį streso atsaką. Šios smegenų dalies tikslas instinktyviai reaguoti į aplinką. Nėra pavojų – ilsimės, virškinam. Yra pavojų – bėgam! Neina pabėgti? Kandam! Ši smegenų dalis yra ta dalis, kuri reguliuoja kiek greitai ar lėtai dabar plaka širdis, kiek organizmas skiria resursų virškinimui, kovai su uždegimais, raumenų įtampai ir dar tūkstančiams procesų apie kuriuos sąmoningai nenutuokiame. Ši smegenų dalis valdo mūsų organus per autonominę nervų sistemą – autonominę, nes ji autonomiška, t.y. nuo mūsų nepriklausanti – mes negalime sąmoningai apsispręsti ir sulėtinti arba pagreitinti širdies plakimo arba pakeisti gliukozės kiekio kraujyje. To negalime padaryti tiesiogiai, tačiau galime tai padaryti per aplinkui (netrukus paaiškinsiu). Emocionalus sluoksnis Antrasis smegenų sluoksnis išsivystė vėliau. Nuo to laiko, žinduoliai pradėjo jaustis ir užjausti vienas kitą, rūpintis ir visaip kitaip specializuotis emocijose. Jeigu aplinkoje pamatome kažką, ką antrasis smegenų sluoksnis vertina kaip šlykštų ar baisų dalyką, ši smegenų dalis siunčia signalą į pirmą sluoksnį. Pirmasis sluoksnis savo ruožtu …

Antrojo tipo įveikos kortelė: sudėtingos situacijos įveikimo planas

Gyvenimas pilnas sudėtingų situacijų. Kai kurias mes nesąmoningai ir netyčia susikuriame patys, į kitas save įmetame strategiškai ir su tikslu. O kartais, tiesiog žygiuojame švilpaudami ir džiaugdamiesi rudeniškais lapais, kol gyvenas arba praeiviai pažeria mūsų kelyje problemų. Nors negalime žinoti kada, į kokią ir kuo sudėtingą situaciją pateksime, patyrinėjus save mes galime rasti kokios situacijos mums sukelia sunkumų dažniausiai. Gal kai vieni liekame namie šeštadienio vakarą? Gal rytais, kai ruošiamės į darbą? Gal kai reikia paskambinti į kažkokią įstaigą? Gal kai pajaučiame nemalonius jutimus širdies plote? Gal kai susitinka skirtingos mūsų ir kito žmogaus nuomonės? Gal kai važiuojame aplankyti tėvų? Gal kai skauda galvą? Ką daryti kai nieko nenoriu, kai kyla nerimas, kai bijau skambinti, kai tingiu, kai nėra nuotaikos, kai įeinu į savęs menkinimo rėžimą, kai skauda galvą, kai skauda koją, kai neina susikaupti, kai atsikeliu su nerimu, kai apima liūdna nuotaika, kai jaučiu nemalonų širdies plakimą, kai blogas oras, kai reikia dirbti, bet nėra nuotaikos, kai esu vienas? Antrojo tipo įveikos kortelė yra skirta savęs instruktavimui mums sudėtingose situacijose, kuriose rizikuojame elgtis nenaudingu …

automatines mintys kognityvine elgesio terapija

Pirmojo tipo įveikos kortelė: Dažniausiai pasitaikančių „sabotažinių“ minčių keitimo įrankis. 

Kartais sau arba vienas kitam sakome: „Negalvok apie tai“, „Pamiršk“, „Išmesk iš galvos“, „Galvok kitką“ ar panašiai. Ir kartais ši minčių stabdymo taktika tikrai pasiteisina ir padeda – pasakai kažkokioms mintims STOP, ir viskas, ir nebegalvoji jų. Visi mes turime sau specifinių „sabotažinių“ minčių rinkinį, kuris mūsų sąmonėje iškyla visuomet, tam tikroje specifinėje situacijoje. Kiekvienas turime jautrią ir skausmingą vietą ir kai mes patys, kiti žmonės ar gyvenimas tą vietą pakrapšto, pasipila neigiamų automatinių minčių srautas. Vieniems kyla daug savikritiškų, save plakančių ir engiančių minčių. Kitiems kyla daug nerimastingų ir bauginančių bei stresą keliančių minčių. Kiekvienas turime savo neigiamų automatinių minčių rinkinėlį, kiekvienai specifinei opiai ir stresą keliančiai situacijai. Neigiamos automatinės mintys generuoja neigiamas emocijas ir nemalonius fizinius jutimus. Jeigu norime pakeisti emocinę ar fizinę savijautą, turime pakeisti mintis. Tiesiog sustabdyti minčių neįmanoma – įtemptose ir mums svarbiose situacijose, smegenys nuolat turi kažką galvoti. Tačiau išeitis yra – nenaudingą mąstymą pakeisti naudingesniu. Šiam tikslui pasiekti siūlau pasidaryti efektyvų klasikinės kognityvinės elgesio terapijos įrankį – pirmojo tipo įveikos kortelę. Trys žingsniai įveikos kortelei pasigaminti: Atpažinti sau specifinį neigiamų automatinių …