All posts filed under: efektyvumas

Antrojo tipo įveikos kortelė: sudėtingos situacijos įveikimo planas

Gyvenimas pilnas sudėtingų situacijų. Kai kurias mes nesąmoningai ir netyčia susikuriame patys, į kitas save įmetame strategiškai ir su tikslu. O kartais, tiesiog žygiuojame švilpaudami ir džiaugdamiesi rudeniškais lapais, kol gyvenas arba praeiviai pažeria mūsų kelyje problemų. Nors negalime žinoti kada, į kokią ir kuo sudėtingą situaciją pateksime, patyrinėjus save mes galime rasti kokios situacijos mums sukelia sunkumų dažniausiai. Gal kai vieni liekame namie šeštadienio vakarą? Gal rytais, kai ruošiamės į darbą? Gal kai reikia paskambinti į kažkokią įstaigą? Gal kai pajaučiame nemalonius jutimus širdies plote? Gal kai susitinka skirtingos mūsų ir kito žmogaus nuomonės? Gal kai važiuojame aplankyti tėvų? Gal kai skauda galvą? Ką daryti kai nieko nenoriu, kai kyla nerimas, kai bijau skambinti, kai tingiu, kai nėra nuotaikos, kai įeinu į savęs menkinimo rėžimą, kai skauda galvą, kai skauda koją, kai neina susikaupti, kai atsikeliu su nerimu, kai apima liūdna nuotaika, kai jaučiu nemalonų širdies plakimą, kai blogas oras, kai reikia dirbti, bet nėra nuotaikos, kai esu vienas? Antrojo tipo įveikos kortelė yra skirta savęs instruktavimui mums sudėtingose situacijose, kuriose rizikuojame elgtis nenaudingu …

Norint gyventi efektyviai, turime išmokti ilsėtis ekstremaliomis sąlygomis

Efektyviam žmogaus organizmo veikimui (visam kūnui, įskaitant ir smegenis) reikalinga nuolatinė pusiausvyra tarp to ką įdedame ir išimame. Nuo ryto iki vakaro žaidžiame šitą žaidimą (vadinamą gyvenimu), vadovaudamiesi savo susikurtomis taisyklėmis. Turiu gerai atrodyti, būti sėkmingas, daug pasiekti, ko imuosi privalau atlikti tobulai, visiems turiu įtikti ir patikti, visada turiu jaustis gerai, negaliu vėluoti, negaliu nuvilti, jeigu kritikuoja reiškia susimoviau ir t.t.. Siekdami išvengti nerimo, baimės, liūdesio, pykčio ir kitokio diskomforto stengiamės laikytis visų taisyklių 100%. Kai taisyklių daug, o vietos klaidoms (arba bent vidutiniškam pasirodymui) mažai, įstumiame save į probleminę situaciją. Nuolat iš savo organizmo imame maksimalų kiekį resursų, įdėdami minimalų kiekį žaliavos išnaudotiems resursams atstatyti ir papildomiems pagaminti. Mūsų kūnams, kaip automobiliams, reikalinga ne tik kasmetinė techninė apžiūra, bet ir nuolatinė priežiūra. Įsivaizduokite: žiema, 20 šalčio, važiuojate trumpus atstumus – į darbą ir atgal. Šildytuvas „ant MAX“, radijas „ant MAX“ – naudojate akumuliatoriaus resursus, kad greitai ir komfortiškai nulėktumėte į tašką B. Vieną dieną automobilis tiesiog atsisako veikti. Problema. Bet juk aš pyliau žieminį kurą, palaukdavau kol žvakės pašils prieš užvedant? Tai kas dabar negerai?!?! Nuolat …

Kodėl nuolat darome mąstymo klaidas ir kaip atsibusti realybei?

Per dieną mūsų smegenys vidutiniškai sugeneruoja 50 tūkst. minčių. Visos jos gali būti skirstomos į dvi kategorijas: įsisąmonintas ir automatines. Įsisąmonintos mintys yra objektyvios, matančios visus faktus ir visus realybės aspektus. Automatines apima spėjimai, nuojauta ir kitos realybės prizmę iškreipiančios mintys.

Skausmas ir diskomfortas: įrankis būtinas tobulėjimui.

Po savo kojos operacijos turiu galimybę patenkinti savo hipochondriškus poreikius (gydytojų ir kitų su medicina susijusių specialistų dėmesio trūkumą) lankydamasi pas kineziterapeutus. Kadangi kineziterapeutai kaip psichoterapeutai ar bet kokie kiti terapeutai savo atvejus aptaria su kolegomis aš turiu laimę gauti skirtingų kineziterapeutų dėmesio. Kaip pereinantis prizas einantis per rankas (taip, aš galvoju, kad mano idiotiški juokeliai yra prizas kiekvienam) aš atsidūriau Viktoro Simanavičiaus rankose, kuris man pirmosios sesijos metu davė vieną efektyviausių patarimų mano reabilitacijos karjeroje. Bet pirmiausia priešistorė. Būdamas bet kokios terapijos klientu sesijos metu tavo lokatoriai gaudo tą informaciją, kuri tau dėl kažkokių priežasčių tuo metu aktualiausia. Nors per sesiją būna duodama labai daug įvairios informacijos, mes dažniausiai išsirenkame tuo metu mums labiausiai rūpimas žinutes. Mano trauma ir pooperacinis gijimas buvo gan skausmingas. Mažiausiai skausmo ir diskomforto jaučiau operacijos metu ir tą palaimingą valandėlę kol iš mano sistemos dar nebuvo išsivėdinę narkotikai – tyla prieš audrą. Audrai aprimus ir pradėjus aktyvią reabilitaciją atsiminimai apie skausmą liko. Iš savo patirties, literatūros ir gydytojų komentarų mano smegenys sudėliojo tokią išvadą – skausmas yra blogai, skausmo …

Aplikacijos ir prietaisai padedantys išgyventi

Ne šios aplikacijos ir prietaisai neturi nieko bendro su tuo kaip nudirti kailį sumedžiotam triušiui, pasistatyti pašiūrę ar kaip kitaip išgyventi gamtoje. Taip, čia viskas sudėtingiau – apie išprotėjusią kasdienybę. Šiame įraše pateiksiu 5 įrankius, kuriuos naudoju kasdien apsiraminimui, nusiraminimui, susikaupimui ir atsipalaidavimui. Garmin All Day Stress + Four Fold Breathing Su paskutiniu programiniu atnaujinimu Garmin Fenix 5 ir Garmin Forerunner 935 serijų prietaisai turi galimybę matuoti visos paros streso lygį. Daug informacijos apie tai kaip Garmin’as skaičiuoja streso rodiklį nėra, tačiau remiantis informacija, kurią man pavyko rasti stresas skaičiuojamas remiantis širdies dažnio variabilumu. Trumpai tariant širdis kaip ir dauguma organų yra įnervuojama autonominės nervų sistemos sudarytos iš dviejų atšakų – simpatinės ir parasimpatinės. Širdies dažnio variabilumas parodo simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos išreikštumo lygį duotu momentu, t.y. kuri nervų sistemos atšaka dabar dominuoja – atsakinga už streso reakciją ar atsakinga už ramybę. Streso būsenoje širdies dažnio variabilumas mažėja, ramybės būsenoje – didėja. Žmonės, kurių variabilumas aukštesnis gyvena ilgiau ir yra sveikesni (rodo tyrimai). Taigi, šis Garmin’o rodiklis parodo kokiame streso lygyje mes esame visos paros …

Kaip susiplanuoti dieną produktyviam darbui ir poilsiui

Mūsų dienos dažnai būna neproduktyvios dėl to jog neturime plano arba jo nevykdome. Nesvarbu ar dirbame iš namų ar iš “ofiso”, neturėdami tikslaus (ar bent apytikslio) darbo plano galime pakliūti į “produktyvaus atidėliojimo” pinkles. Neturėdami efektyvių įpročių galime iššvaistyti daug laiko neesminėms, nesvarbioms ar net žalingoms veikloms. Tada ir jaučiamės nekaip ir rezultatas nekoks. Efektyvesniais tapti galime skaitydami literatūrą, klausydami seminarų ir dalyvaudami mokymuose. Tačiau, kodėl vis tiek niekas iš esmės nesikeičia? Dažnai turime per daug informacijos, tačiau nei dalies jos neintegruojame į kasdienę veiklą. Teorija ir praktika rodo jog vienas iš paprastų ir labai efektyvių įrankių padedančių nudirbti darbus ir dirbant neišsekti yra veiklos planavimas (nesvarbu ar jaučiamės kupini energijos ar nesugebame išsiversti iš lovos). Pilnavertės dienotvarkės susidarymas, jos laikymasis ir nuolatinis atnaujinimas pagal savo poreikius yra raktas į efektyvią dieną ir darbo bei asmeninių tikslų siekimą. Kasdienės dienotvarkės planavimo pavyzdys (atsisiųsti): Šioje dienotvarkėje rasite šešis pagrindinius punktus: Data: pradėti keisti savo įpročius galime dabar. Mums nereikia laukti pirmadienio ar naujų metų. Gyvenimas per trumpas. Citata: kartais gera citata įkvepia ir padeda nusiteikti dienai. Kartais jos …

Newton’s Law of MOTivatION

What does Sir Isaac Newton has to do with psychology and self-help? The man invented the formula for motivation, that’s what. Ever felt “lack of motivation” for everything that is not binging on food and TV series? We know that we have this inevitable task coming up but we keep on delaying and procrastinating. The most painful experience is when this task/goal is something that we have been working hard towards, something that we have put our hopes, dreams, time and money in, something that we want so bad, but at the same time it’s something that scares the heck out of us. “What if I fail?”, “There’s too much at stake!”, “It’s too stressful!”, “I can’t do it!”… Sometimes we even engage in, what I call, “productive procrastination”. Fix that Ikea cabinet, wash the dog, finish that book… we find ourselves doing a bunch of less painful, but time consuming stuff so that we have an excuse to keep avoiding that one horrible thing that makes our stomach twist upside down. Many of us …