All posts filed under: Įžvalgos

Pradedi gyventi tokį gyvenimą, kokio nori, kai nustoji tikėti viskuo, ką galvoji, ir pradedi daryti tai, ko bijai.

Noriu su jumis pasidalinti keletu minčių. Šiandien laipiojimo treniruotėje pagaliau įveikiau trasą, kurią bandžiau įveikti jau kokį mėnesį. Nebuvo lengva, daug išmokau, noriu pasidalinti. Šiandien ėjau į treniruotę, žinodama jog tai bus mano paskutinis šansas pabaigti ir be kritimų pralipti šitą trasą. Jau susidariau kažkokį sau nereikalingą spaudimą, nors nedidelį, bet spaudimą – „paskutinis šansas“. Logiškai mąstant, taigi tas trasas atnaujina kas kelias savaites. Nepralipsiu šitos – bus gera treniruotė. Lipu, kad mokyčiausi. Net jei trasos neįveikiu iki galo (be kritimų), aš mokausi ir žinias bei įgūdžius taikau toliau kitose trasose. Bet ne, „paskutinis šansas“, vis primena smegenys. Dar smegenys nepamiršo priminti, jog šiandien savijauta tikrai ne paskutiniam šansui. Kažkokie iki galo neišsimiegojus, ne laiku ir ne tai ką reikia pavalgius, ir šiaip, kažkokia tikrai ne 100%. Padėkojau nerimui už mintis, padariau joms vietos viename iš stalčiukų smegenyse ir atidariau dar vieną stalčiuką. Į tą stalčiuką įdėjau realistiškas mintis ir faktus (ačiū visatai už kaktines smegenų skiltis). Priminiau sau, jog numatyti ateities negaliu ir dažnai mano numatymai nepasitvirtina. Kartais atrodo blogai jaučiuosi, o rezultatas puikesnis …

Psichoterapija internetu – efektyvus, prieinamas ir patogus būdas tvarkytis su iššūkiais emigravus.

Kraustymasis iš gimtosios šalies į užsienį yra vienas iš didžiausių pokyčių ir psichologinio atsparumo išbandymų gyvenime. Sėkmingam prisitaikymui naujoje ir nepažįstamoje aplinkoje reikalingas didelis fiziologinių ir psichologinių resursų rezervas. Išgyvena ne stipriausi, ne protingiausi, bet tie, kurie geba geriausiai prisitaikyti.  Neigiamas ar teigiamas – bet koks pokytis yra vienas iš didžiausių stresorių žmogaus gyvenime. Psichiatrai Tomas Holmes ir Ričardas Rahe tyrinėdami ryšį tarp sveikatos ir streso, 1967 metais sudarė didžiausių stresą keliančių gyvenimo įvykių sąrašą. Kiekvienas įvykis vertinamas balais – kuo daugiau balų, tuo didesnis stresas. Atidžiau patyrinėję mokslininkų sudarytą sąrašą matome, jog 15 iš 41 įrašų prasideda žodžiu “pokytis”. Finansinės būklės pokytis, atsakomybių darbe pokytis, gyvenimo sąlygų pokytis, socialinio aktyvumo pokytis, valgymo įpročių pokytis. Didžiausią iššūkį mūsų organizmui kelia ne pablogėjimas, bet pasikeitimas. Peržvelgę sąrašą ir sudėję per metus patirtų įvykių balus, apskaičiuosime savo riziką susirgti. Iki 150 balų rizika susirgti yra žema, tarp 150 ir 299 rizika yra vidutinė, o surinkus 300 ir daugiau balų susirgti rizikuojame smarkiai. Kaip ir bet kuris kitas žinduolis, žmogus yra sutvertas kuo geriau prisitaikyti prie esamų sąlygų, jose išgyventi ir klestėti. Greitas …

Kodėl nuolat darome mąstymo klaidas ir kaip atsibusti realybei?

Per dieną mūsų smegenys vidutiniškai sugeneruoja 50 tūkst. minčių. Visos jos gali būti skirstomos į dvi kategorijas: įsisąmonintas ir automatines. Įsisąmonintos mintys yra objektyvios, matančios visus faktus ir visus realybės aspektus. Automatines apima spėjimai, nuojauta ir kitos realybės prizmę iškreipiančios mintys.

Žvilgsnis į specialisto konsultaciją: ką daro ir kaip gali padėti psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras.

Dažnas iš mūsų gerai žinome skirtumą tarp gastroenterologo, kardiologo ir neurologo. Nors visi gydytojai rūpinasi žmogaus sveikata, kiekvienas iš jų specializuojasi gydant skirtingas organizmo dalis. Psichologus, psichoterapeutus ir psichiatrus taip pat vienija rūpinimasis žmogaus sveikata, tačiau skirtumas tarp šių specialistų nėra toks aiškus. Psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras padeda žmonėms tvarkytis su gyvenimo iššūkiais keliančiais emocinių (pvz. nerimas, liūdna nuotaika) ir elgesio problemų (pvz. rūkymas, motyvacijos stoka), tačiau skiriasi jų išsilavinimo kryptis ir darbo metodai. Išsiaiškinkime ką veikia kiekvienas psichinės sveikatos specialistas ir žinokime kokiu atveju jie gali padėti mums ar mūsų artimam. Kas yra psichologas ir ką jis veikia? Psichologai yra specialistai įgiję universitetinį nemedicininį psichologo išsilavinimą. Šie psichinės sveikatos atstovai specializuojasi žmonių psichologiniame įvertinime ir konsultavime. Psichologas naudoja tyrimais ištirtus ir pritaikytus įrankius leidžiančius įvertinti asmens charakterį, stiprybes ir galimybes, jo mąstymo ir elgesio ypatumus, atmintį, emocinę būklę, patiriamos problemos lygį. Psichologai taip pat konsultuoja padėdami žmogui suprasti patiriamą problemą bei rasti tinkamus ir priimtinus būdus jai spręsti. Psichologai dirba su įvairaus amžiaus žmonėmis individualiai, grupėse ar net bendruomenėse (mokyklose ar darbovietėse) glaudžiai bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais. Psichologai …

Nerimas: daugiau/mažiau padeda išgyventi, per daug – trukdo.

Nerimas  yra viena iš dažniausiai jaučiamų emocijų, kuri nors labai reikalinga, pradeda trukdyti kai jos per daug. Šiame straipsnyje aptarsiu nerimą, jo mechanizmą bei keliamus sunkumus. Mes niekada nesame 100% sveiki arba 100% nesveiki – mūsų organizmas nuolat atlieka šimtus procesų, kad būtume sveikumo pusėje. Gyvenime mažai dalykų yra juoda balta. Na, nebent nuomonė apie Donaldą Trumpą – gera arba bloga ir nieko per vidurį. Dauguma dalykų gyvenime turi šimtus, taip, net ne penkiasdešimt, bet šimtus pilkų atspalvių. Taip pat su mūsų fizine sveikata – nesame arba sveiki arba nesveiki. Mūsų organizmas nuolat balansuoja ir deda pastangas išsilaikyti sveikumo pusėje. Kai dėl išorinių ar vidinių priežasčių pritrūksta resursų, svarstyklės nusvyra į nesveikumo pusę ir mes susergame peršalimu, panikos sutrikimu ar kitomis ligomis. Psichinė sveikata yra kontinuumas lygiai taip pat kaip fizinė sveikata. Skalėje nuo 0 iki 10 įvertinkite savo dabartinę emocinę savijautą. Nulis – blogiausia emocinė savijauta kokią esu jautęs gyvenime, o 10 – geriausia savijauta kokią esu gyvenime jautęs. Pabandykite įsivaizduoti skirtingus gyvenimo etapus, ar savijauta skyrėsi? Aišku, kad taip. Vieną dieną mūsų emocijos ir …

Skausmas ir diskomfortas: įrankis būtinas tobulėjimui.

Po savo kojos operacijos turiu galimybę patenkinti savo hipochondriškus poreikius (gydytojų ir kitų su medicina susijusių specialistų dėmesio trūkumą) lankydamasi pas kineziterapeutus. Kadangi kineziterapeutai kaip psichoterapeutai ar bet kokie kiti terapeutai savo atvejus aptaria su kolegomis aš turiu laimę gauti skirtingų kineziterapeutų dėmesio. Kaip pereinantis prizas einantis per rankas (taip, aš galvoju, kad mano idiotiški juokeliai yra prizas kiekvienam) aš atsidūriau Viktoro Simanavičiaus rankose, kuris man pirmosios sesijos metu davė vieną efektyviausių patarimų mano reabilitacijos karjeroje. Bet pirmiausia priešistorė. Būdamas bet kokios terapijos klientu sesijos metu tavo lokatoriai gaudo tą informaciją, kuri tau dėl kažkokių priežasčių tuo metu aktualiausia. Nors per sesiją būna duodama labai daug įvairios informacijos, mes dažniausiai išsirenkame tuo metu mums labiausiai rūpimas žinutes. Mano trauma ir pooperacinis gijimas buvo gan skausmingas. Mažiausiai skausmo ir diskomforto jaučiau operacijos metu ir tą palaimingą valandėlę kol iš mano sistemos dar nebuvo išsivėdinę narkotikai – tyla prieš audrą. Audrai aprimus ir pradėjus aktyvią reabilitaciją atsiminimai apie skausmą liko. Iš savo patirties, literatūros ir gydytojų komentarų mano smegenys sudėliojo tokią išvadą – skausmas yra blogai, skausmo …

STRESAS ir mūsų KŪNAS: kaip išoriniai įvykiai daro įtaką mūsų organizmui?

Kas yra stresas? Stresas yra fiziologinė ir psichologinė reakcija į aplinką ir gyvenimo įvykius. Savaime stresas nėra nei geras nei blogas, o toks kaip mes jį suvokiame. Tam tikras įvykis vienam žmogui gali būti didelis stresas, o kitam žmogui jis nesukels jokių emocijų ar sunkumų. Pavyzdžiui, vienam žmogui kojos lūžis bus tragedija – jis jaus liūdesį ir nerimą, kadangi ilgą laiką negalės eiti į darbą ir sportuoti, o kitas žmogus į tai žiūrės kaip į galimybę susitvarkyti su iššūkiu, pasirūpinti savimi ir praleisti daugiau laiko namie. SVARBU: Ne pats įvykis sukelia stresą, o žmogaus reakcija ir interpretacija Kuo skiriasi eustresas, stresas ir distresas? Galima sakyti jog eustresas, stresas ir distresas yra skirtingi streso lygiai. Eustresas yra teigiamas stresas, kuri mūsų organizmui daugiau duoda nei iš jo atima. Toks stresas nors kelia mums iššūkį, tuo pačiu mus energizuoja ir suteikia jėgų, motyvacijos bei pasitenkinimo. Psichologinio trilerio skaitymas, siaubo filmo žiūrėjimas, laipiojimas olomis ar šokimas parašiutu yra eustreso pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus turi skirtingą streso toleravimo ribą ir kol vienam užtenka apie nuotykius paskaityti, kitam norisi viską pačiam patirti. …