All posts filed under: nerimas

Mitralinio vožtuvo prolapsas, triburio vožtuvo nesandarumas: gyvenimas su (ne)reikšmingomis diagnozėmis

Published by

Birželio mėnesį dalyvavau geometrinių vandenų tyrime. Aš ir kiti Klaipėdiečiai buvome kviečiami patyrinėti mineralizuoto vandens naudą. Dešimt dienų maudžiausi mineralinėse voniose, buvo smagu, tačiau straipsnis ne apie vonių naudą. Noriu pasidalinti, kaip šio tyrimo metu atliktas fizinis ištyrimas sudirgino mano hipochondriją. Geoterminių vandenų tyrimas prasidėjo ir pasibaigė fiziniu ištyrimu. Man ir kitiems buvo atliekami lankstumo, reakcijos, kraujagyslių standumo, jėgos ir kiti tyrimai. Taip pat buvo atliekama elektrokardiograma (EKG). Atliekant fizinį ištyrimą prieš vonių kursą, man buvo užrašyta EKG, kurią vertino šeimos gydytojas. Pažvelgęs į mano EKG gydytojas ilgiau žvilgtelėjo į vieną vietą ir pasakė kažką panašaus į „Čia kažką matau“, perklausus ką mato, jis pasakė jog „Yra dešiniojo hiso pluošto blokada“. Jo komentaras man įjungė nerimą, ypač žodis „blokada“. Nors nežinau ką terminai reiškia, blokada gerai neskambėjo. Aš nežinojau jo specializacijos ir kompetencijos interpretuojant EKG, todėl pasitikslinau – „kokia jūsų specializacija, ar jūs kardiologas?“. Gydytojas atsakė esantis bendrosios praktikos gydytojas. Staigiai įsijungė vienas iš mano pagrindinių gynybos mechanizmų – humoras. Aš pradėjau juokauti, jog gydytojas su „tokiais baisiais komentarais“ gali labai išgąsdinti eilinį hipochondriką. Išorėj juokavau, …

Nerimavimas: kaip tapti geresniu nerimautoju?

Published by

Kolegė sakė Lidl atsirado chorizo dešros, o mama vis giria ledus. Kai lankstinuke pamačiau nuolaidas šunų gultams apsisprendžiau išsukti iš įprasto kelio į Rimi ir nuvažiuoti apsiprekinti į Lidl. Įėjus į parduotuvę pakliuvau į pirmus spąstus – visi stumdo vėžimėlius, kuriuos reikia pasiimti iš kažkur iš kur aš nepasiėmiau. Viduj vėžimėlių nėra, kur aš čia dabar eisiu, tiek to, nereikia man to vėžimėlio, į rankas tilps, mažiau visko prisiimsiu. Po pažastimi pasikišau pižamos rinkinį, šuns gultą, ramunėlių ir mėtų arbatą, rankose laikau dvi bandeles (abi man) ir šuniškų skanėstų maišelį. Gali neužtekti grynųjų, o atsiskaitomojoje sąskaitoje nepakakti lėšų. Kol stoviu eilėje prisijungiu prie internetinės bankininkystės ir konvertuoju pinigus, viskas tvarka. Bypt bypt bypt, 27 eurai, 65 centai. Kortele, galima? Neaptarnauti. Pakliuvau į antrus spąstus. Kasininkė pakelia akis nepakeldama galvos. Gaunu „švelnų paraginimą“ vežimėliu per užpakalį iš sekančio žmogaus eilėje. Gal galiu pabandyti dar kartą? Mhm. Neaptarnauti. Dar kartą pabandysiu. Neaptarnauti. Gal galite išminusuoti šitą? Išminusuoja. Atsiskaitau grynais, kišu viską atgal po pažastimi ir išeinu. Situacija truko keletą minučių ir praėjo gan sklandžiai, tačiau tas kelias minutes kol …

Bijai vilko eik į mišką

Published by

Vengdami nerimą keliančių situacijų rizikuojame susirgti nerimo sutrikimu, o susirgę eidami į nerimą keliančias situacijas rizikuojame pasveikti. Šiandien efektyviausias būdas susitvarkyti su nerimu yra akistata. Nerimo spektro ligos (panikos sutrikimas, generalizuotas nerimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas ir kiti) efektyviausiai gydomos susitinkant su nerimą keliančiu stimulu vaizduotėje arba realybėje. Kalbėjimas apie nerimą keliančias situacijas ir jų atkūrimas vaizduotėje susitvarkyti su nerimo sutrikimais padeda. Tačiau didžiausias ir ilgiausiai išliekantis efektas pasiekiamas žmogui einant į baimę keliančias situacijas arba susitinkant su baimę keliančiu objektu realybėje. Kalbėjimas apie nerimą ir baimę neduoda tokio efekto kaip kontroliuojama laipsniška ekspozicija. Smegenims nėra svarbu ar kažkas vyksta iš tikrųjų ar mes tik apie tai galvojame. Atlikime minties eksperimentą. Leiskite sau įsivaizduoti citriną. Geltoną, prinokusią, kvepiančią citriną. Įsivaizduokite kaip pradedame citriną pjaustyti, trykšta jos sultys. Paimate vieną griežinėlį ir dedate jį sau ant liežuvio, kramtote, jaučiate citrinos rūgštumą ir kartumą. Ar burna jau pilna seilių? Ar dilgčioja liežuvio galiukas? Smegenims nesvarbu ar citrinos pjaustymas, voro ropojimas, ar skridimas lėktuvu vyksta iš tikrųjų ar mes tai tik įsivaizduojame, visas kūnas nuo galvos iki kojų į …

Panikos anatomija: Emocijų ir minčių reikšmė

Published by

Panikos priepuoliai yra labai nemaloni patirtis Panikos priepuolis yra labai nemalonus įvykis, kurį patiria daug žmonių. Visus panikos priepuoliai įtakoja skirtingai. Žmogus patiria įvairius nemalonius fizinius jutimus, nesupranta kas su juo vyksta, nežino kaip jam elgtis, kviečia greitąją, važiuoja į ligoninę. Tokia situacija labai išvargina, sukelia daug įvairių neigiamų emocijų ir daug įvairių katastrofiškų minčių. Po tokios patirties žmogus dažnai pradeda nerimauti dėl savo sveikatos ir bijoti priepuolių pasikartojimo. Nerimas, baimė, gėda, bei su šiomis emocijomis susijusios mintys tampa kasdieniais gyvenimo palydovais. Tai normalu, tačiau taip gyventi neprivaloma. Galima efektyviai susitvarkyti. Žemiau pateikta schema vaizduoja tipinį panikos priepuolio modelį. Žmogus pastebi smarkiau plakančią širdį, širdies permušimą, galvos svaigimą ar kitą nemalonų fizinį jutimą. Šie jutimai savaime nėra blogi, tačiau dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos jie dažnai pasireiškia ne laiku ir ne vietoje. Jausti širdies dūžius nubėgus keletą kilometrų – normalu, tačiau jausti juos prie darbo kompiuterio iš pirmo žvilgsnio atrodo nenormalu ir nelogiška. Pajutus simptomą kyla jį vertinanti mintis – “Kažkas negerai!”. Ši mintis sukelia atitinkamą emociją – kyla nerimo jausmas. Nerimas praneša kūnui jog …

Daugiau miego, mažiau nuovargio: kokybiško miego praktika

Published by

“Vakare niekada nesinori miego, o dieną galiu bet kada užmigti…” “Man neina užmigti be televizoriaus ar kompiuterio – fone turi būti kažkokie garsai.” “Vėlai užmiegu, anksti keliuosi, kad išgyvenčiau turiu numigti dienos metu!” “Be vaistų užmigti negaliu, būtinai turiu išgerti tabletę.” Ar skamba pažįstamai? Nekokybišką ir energijos nepridedantį miegą galima efektyviai sutvarkyti šiek tiek pakeičiant savo aplinką ir įpročius.  Kokybiško miego praktika yra įgūdis, kurį galima išsilavinti. Dažnai mes nuolat kartojame žalingus įpročius nežinodami (o kartais ir žinodami) jog jie kenkia kokybiškam nakties miegui. Palaikome užburtą blogo miego ir nuovargio ratą snausdami dieną, nuo ryto iki vakaro gerdami kavą, bandydami užmigti žiūrint į ryškų ekraną ir t.t. Norėdami pagerinti miegą turėtume peržiūrėti su miegu susijusius įpročius ir juos šiek tiek (ar iš esmės) pakoreguoti. Maži pokyčiai kasdienybėje atneša didelių rezultatų ilgainiui. Pateiksiu miegą bloginančių ir gerinančių aplinkos ir elgesio veiksnių sąrašą. Norint tapti savo miego valdovu, turėtume pirmiausia atsisakyti blogų įpročių peržiūrint pirmąjį sąrašą. Šiame sąraše rasite daug “ne”, kuriuos reikėtų kompensuoti išsirinkus alternatyvas iš antrojo sąrašo. Pavyzdžiui: Lovoje neturėtumėme žiūrėti televizoriaus ar serialų per kompiuterį, tačiau …

Nerimas: daugiau/mažiau padeda išgyventi, per daug – trukdo.

Published by

Nerimas  yra viena iš dažniausiai jaučiamų emocijų, kuri nors labai reikalinga, pradeda trukdyti kai jos per daug. Šiame straipsnyje aptarsiu nerimą, jo mechanizmą bei keliamus sunkumus. Mes niekada nesame 100% sveiki arba 100% nesveiki – mūsų organizmas nuolat atlieka šimtus procesų, kad būtume sveikumo pusėje. Gyvenime mažai dalykų yra juoda balta. Na, nebent nuomonė apie Trumpą – gera arba bloga ir nieko per vidurį. Dauguma dalykų gyvenime turi šimtus, taip, net ne penkiasdešimt, bet šimtus pilkų atspalvių. Taip pat su mūsų fizine sveikata – nesame arba sveiki arba nesveiki. Mūsų organizmas nuolat balansuoja ir deda pastangas išsilaikyti sveikumo pusėje. Kai dėl išorinių ar vidinių priežasčių pritrūksta resursų, svarstyklės nusvyra į nesveikumo pusę ir mes susergame peršalimu, panikos sutrikimu ar kitomis ligomis. Psichinė sveikata yra kontinuumas lygiai taip pat kaip fizinė sveikata. Skalėje nuo 0 iki 10 įvertinkite savo dabartinę emocinę savijautą. Nulis – blogiausia emocinė savijauta kokią esu jautęs gyvenime, o 10 – geriausia savijauta kokią esu gyvenime jautęs. Pabandykite įsivaizduoti skirtingus gyvenimo etapus, ar savijauta skyrėsi? Aišku, kad taip. Vieną dieną mūsų emocijos ir mintys …

Panikos diagnozė

Published by

Kalbant apie paniką pirmiausia reikėtų atskirti panikos priepuolį (panikos ataką) ir panikos sutrikimą. Daug žmonių bent kartą gyvenime patiria panikos priepuolį (kuris nėra laikomas sutrikimu), tačiau ne visi suserga panikos sutrikimu. Išsiaiškinkime kada tai priepuolis, o kada priepuolis gali tapti sutrikimu ir kaip šias problemas atskirti vieną nuo kitos. Panikos priepuolis Nors ir labai nemaloni patirtis, panikos priepuolis nėra laikomas sutrikimu. Panikos priepuoliai gali nutikti sveikam žmogui tuo metu nesergančiam fizinėmis ar psichinėmis ligomis, tačiau gali pasireikšti ir ligos, tokios kaip hipertenzija ar depresija, kontekste. Pagrindinis panikos priepuolio bruožas yra staigus intensyvios baimės ar diskomforto jausmas pasiekiantis apogėjų per kelias minutes. Priepuolis gali prasidėti tiek nerimąstingoje būsenoje, tiek ramybės būsenoje. Panikos priepuolio metu jaučiami keturi ar daugiau iš žemiau išvardintų simptomų: Širdies permušimai, smarkus širdies plakimo jausmas ar pagreitėjęs širdies ritmas; Prakaitavimas; Drebulys; Oro trūkumo jausmas; Dusimo jausmas; Skausmas ar diskomfortas krūtinės plote; Pykinimas ar pilvo skausmas; Galvos svaigimas, nestabilumo ar alpimo jausmas; Šaltkrėtis ar karščio pylimas; Tirpimas ar dilgčiojimas; Nerealumo jausmas ar atsiribojimo nuo savęs jausmas; Baimė prarasti kontrolę ar “išprotėti”; Baimė mirti. Panikos priepuoliai …