All posts filed under: stresas

STRESAS ir mūsų KŪNAS: kaip išoriniai įvykiai daro įtaką mūsų organizmui?

Kas yra stresas? Stresas yra fiziologinė ir psichologinė reakcija į aplinką ir gyvenimo įvykius. Savaime stresas nėra nei geras nei blogas, o toks kaip mes jį suvokiame. Tam tikras įvykis vienam žmogui gali būti didelis stresas, o kitam žmogui jis nesukels jokių emocijų ar sunkumų. Pavyzdžiui, vienam žmogui kojos lūžis bus tragedija – jis jaus liūdesį ir nerimą, kadangi ilgą laiką negalės eiti į darbą ir sportuoti, o kitas žmogus į tai žiūrės kaip į galimybę susitvarkyti su iššūkiu, pasirūpinti savimi ir praleisti daugiau laiko namie. SVARBU: Ne pats įvykis sukelia stresą, o žmogaus reakcija ir interpretacija Kuo skiriasi eustresas, stresas ir distresas? Galima sakyti jog eustresas, stresas ir distresas yra skirtingi streso lygiai. Eustresas yra teigiamas stresas, kuri mūsų organizmui daugiau duoda nei iš jo atima. Toks stresas nors kelia mums iššūkį, tuo pačiu mus energizuoja ir suteikia jėgų, motyvacijos bei pasitenkinimo. Psichologinio trilerio skaitymas, siaubo filmo žiūrėjimas, laipiojimas olomis ar šokimas parašiutu yra eustreso pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus turi skirtingą streso toleravimo ribą ir kol vienam užtenka apie nuotykius paskaityti, kitam norisi viską pačiam patirti. …

Proto ir kūno sąveika

Norėdami mažiau sirgti, būti laimingesni, efektyvesni ir greičiau pasiekti tikslų turime investuoti į savo protus ir kūnus. Mūsų kūnai yra transporto priemonėkuriomis mes naudojames kasdiena keliaudami per savo gyvenimą. Dažnai nutinka taip, jog į savo kūnus įdedame tik minimalų indėlį. Šiek tiek pamiegame, įdedame maisto, einame į darbą, prabėgomis pasišnekučiuojame su kolega, panaršome socialiniuose tinklapiuose, grįžtame namo, pasiilsime priešais televizorių, apsvarstome galimybę nuo kitos savaitės pradėti sportuoti, užkandame, pamiegame ir vėl viską kartojame. Nepaisant to jog mūsų indėlis labai menkas, iš savo organizmo mes reikalaujame aukščiausio lygio paslaugų. Mes užsiimame šiais nelygiais mainais vėl ir vėl, diena iš dienos, kol mūsų kūnas pradeda siųsti signalus įspėjančius jog sistema pradeda išsiderinti reikalaudamas mūsų dėmesio ir veiksmų. Ignoruodami paskaudėjimą vienoje ar kitoje vietoje mes judam toliau kol galvos skausmai, skrandžio skausmai, širdies skausmai ar betkokie kiti įmanomi skausmai ar šiaip keisti jutimai iš toleruojamo diskomforto virsta sekinančia būkle kuri trugdo mums būti produktyviais arba apskritai normaliai funkcionuoti. Mūsų kūnas ir protas yra abipusiai sujungti. Mūsų smegenys siunčia signalus organams per nervų sistemą, organai veikia pagal gaunamą informaciją …

Pokalbis su gydytoja kardiologe Roma Kavaliauskiene apie funkcinius širdies sutrikimus

“Dažnai žmogus pajutęs kažkokį jutimą priima jį kaip pavojaus signalą, puola į paniką, tada užsisuka uždaras ratas: kuo labiau bijai – tuo labiau plaka, kuo labiau plaka – tuo labiau bijai. Kai užsiveda šis ratas jis nebesustoja ir žmogus atsiduria panikoje, skambina greitajai ir tt. Jeigu kažkas nutraukia tą ratą – jutimai praeina. Psichologas tiesiogiai nepanaikins jutimų, jis padės pakeist jutimų suvokimą ir interpretaciją, bei įgyti įgūdžių kaip išvengti jutimų ir užburto panikos rato.” Kaip reikėtų elgtis žmogui jaučiančiam padažnėjusį širdies plakimą, kartais pakylantį spaudimą, permušimus ir kitus panašius, lyg su širdimi susijusius, simptomus? Tam, kad žmogui būtų ramu, jis pirmiausia turėtų kreiptis į kardiologą. Jeigu kardiologas įvertina, kad nėra rimto sutrikimo, t.y. nėra jokių organinių pakitimų, reiškia jog organo veiklos sutrikimas kolkas yra tik funkcinio pobūdžio. Kas yra funkcinio pobūdžio sutrikimai ir kaip jie gydomi? Funkcinio pobūdžio sutrikimus sąlygoja nervų sistema, kitaip tariant organai (šiuo atveju širdis) yra sveiki, tačiau jų funkcija yra šiek tiek sutrikusi. Šie sutrikimai dažniausiai yra gydomi dviem būdais – vaistais arba psichoterapija. Vaistai gali tik sumažinti jautrumą, dirglumą, miego sutrikimus, …

Dėmesio valdymas = Streso valdymas

Kaip dėmesio valdymas gali padėti tvarkytis su stresu? Atsakymas paprastas – kur kreipiame dėmesį apie tą mūsų smegenys ir sukasi, į tą mūsų kūnas ir reaguoja. Tuo metu kai esame stresą keliančioje situacijoje smegenys suvokia informaciją kaip keliančią iššūkį ir grėsmę ir siunčia instrukcijas kūnui reaguoti atitinkamai – užsiveda sveikas streso mechanizmas reikalingas tam, kad susitvarkytume su i iššūkiu. Viskas tvarkinga, funkcionalu, evoliuciškai paveldėta ir reikalinga. Netvarkinga, nefunkcionalu ir žalinga pasidaro tada kai smegenys pradeda užvedinėti streso mechanizmą kai nesame stresinėje situacijoje. Kabliukas čia toks, jog fiziškai būti stresą keliančioje situacijoje nereikalinga, tam, kad smegenys ir kūnas dirbtų streso rėžimu. Vienas iš mūsų smegenų produktų yra mintys. Smegenys nuolat generuoja mintis. Dažnai šis minčių srautas nepriklauso nuo mūsų sąmoningų pastangų, jis tiesiog yra ir nuolatos plaukia kaip fonas. Problema kyla tada kai mes užsikabiname už kilusios minties, nukreipiame į ją dėmesį ir pradedame ją analizuoti neefektyviai, ne laiku, ne vietoje. Ar Jums pažįstamas scenarijus kai važiuojant į darbą, vedžiojant šunį, maudantis duše, ar prieš miegą smegenys primena automatinės minties ar vaizdinio forma apie kažkokį artėjantį svarbų reikalą? Užuot “užskaitę” tą mintį tiesiog kaip …

Autonominė nervų sistema: kokia jos funkcija ir kas vyksta jai išsiderinus?

Skauda širdį ne valandom, o dienom, šokinėja spaudimas, širdis atrodo apsiverčia krūtinėje, pabundate naktį nuo drebulio ir širdies plakimo, spaudžia, maudžia, duria… Su šiuo nekukliu simptomų rinkiniu keliaujate pas kardiologą kur atliekamas išsamus ištyrimas tik tam, kad gautumėte atsakymą – su širdim viskas tvarka. Tačiau kas toliau? Jei atlikę pilną fizinį ištyrimą neradote struktūrinių kardiovaskulinės sistemos pažeidimų ir jums buvo diagnozuota somatoforminė autonominė disfunkcija, reiškia jog šiuos simptomus jaučiate dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos.