All posts tagged: autonominė nervų sistema

Smegenys mus susargdina, smegenys mus ir gydo.

Trys smegenų sluoksniai: instinktyvus, emocionalus ir protingas Instinktyvus sluoksnis Pirmas ir seniausias smegenų sluoksnis, kurį turi dauguma gyvūnų, yra skirtas įjungti ir išjungti fiziologinį streso atsaką. Šios smegenų dalies tikslas instinktyviai reaguoti į aplinką. Nėra pavojų – ilsimės, virškinam. Yra pavojų – bėgam! Neina pabėgti? Kandam! Ši smegenų dalis yra ta dalis, kuri reguliuoja kiek greitai ar lėtai dabar plaka širdis, kiek organizmas skiria resursų virškinimui, kovai su uždegimais, raumenų įtampai ir dar tūkstančiams procesų apie kuriuos sąmoningai nenutuokiame. Ši smegenų dalis valdo mūsų organus per autonominę nervų sistemą – autonominę, nes ji autonomiška, t.y. nuo mūsų nepriklausanti – mes negalime sąmoningai apsispręsti ir sulėtinti arba pagreitinti širdies plakimo arba pakeisti gliukozės kiekio kraujyje. To negalime padaryti tiesiogiai, tačiau galime tai padaryti per aplinkui (netrukus paaiškinsiu). Emocionalus sluoksnis Antrasis smegenų sluoksnis išsivystė vėliau. Nuo to laiko, žinduoliai pradėjo jaustis ir užjausti vienas kitą, rūpintis ir visaip kitaip specializuotis emocijose. Jeigu aplinkoje pamatome kažką, ką antrasis smegenų sluoksnis vertina kaip šlykštų ar baisų dalyką, ši smegenų dalis siunčia signalą į pirmą sluoksnį. Pirmasis sluoksnis savo ruožtu …

STRESAS ir mūsų KŪNAS: kaip išoriniai įvykiai daro įtaką mūsų organizmui?

Kas yra stresas? Stresas yra fiziologinė ir psichologinė reakcija į aplinką ir gyvenimo įvykius. Savaime stresas nėra nei geras nei blogas, o toks kaip mes jį suvokiame. Tam tikras įvykis vienam žmogui gali būti didelis stresas, o kitam žmogui jis nesukels jokių emocijų ar sunkumų. Pavyzdžiui, vienam žmogui kojos lūžis bus tragedija – jis jaus liūdesį ir nerimą, kadangi ilgą laiką negalės eiti į darbą ir sportuoti, o kitas žmogus į tai žiūrės kaip į galimybę susitvarkyti su iššūkiu, pasirūpinti savimi ir praleisti daugiau laiko namie. SVARBU: Ne pats įvykis sukelia stresą, o žmogaus reakcija ir interpretacija Kuo skiriasi eustresas, stresas ir distresas? Galima sakyti jog eustresas, stresas ir distresas yra skirtingi streso lygiai. Eustresas yra teigiamas stresas, kuri mūsų organizmui daugiau duoda nei iš jo atima. Toks stresas nors kelia mums iššūkį, tuo pačiu mus energizuoja ir suteikia jėgų, motyvacijos bei pasitenkinimo. Psichologinio trilerio skaitymas, siaubo filmo žiūrėjimas, laipiojimas olomis ar šokimas parašiutu yra eustreso pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus turi skirtingą streso toleravimo ribą ir kol vienam užtenka apie nuotykius paskaityti, kitam norisi viską pačiam patirti. …

Autonominė nervų sistema: kokia jos funkcija ir kas vyksta jai išsiderinus?

Skauda širdį ne valandom, o dienom, šokinėja spaudimas, širdis atrodo apsiverčia krūtinėje, pabundate naktį nuo drebulio ir širdies plakimo, spaudžia, maudžia, duria… Su šiuo nekukliu simptomų rinkiniu keliaujate pas kardiologą kur atliekamas išsamus ištyrimas tik tam, kad gautumėte atsakymą – su širdim viskas tvarka. Tačiau kas toliau? Jei atlikę pilną fizinį ištyrimą neradote struktūrinių kardiovaskulinės sistemos pažeidimų ir jums buvo diagnozuota somatoforminė autonominė disfunkcija, reiškia jog šiuos simptomus jaučiate dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos.