All posts tagged: panikos priepuoliai

Padrąsinimo laiškas tiems, kurie nerimauja

Ilgai galvojau, kokiu kreipiniu kreiptis, kaip pradėt įžangą, ir atėjo tokia mintis, kad tai ką rašau yra apie mano patirtį, mano nerimą, mano panikas.. Tai, kam tos pradžios? Užvėrus kardiologo, neurologo, šeimos gydytojo, kabinetų duris ir tyrimams „įrodžius“, kad esu visiškai sveika, kitas žingsnis buvo – psichologai, psichiatrai, terapeutai ir šiaip saviugdos „mokytojai“. Prieš metus, dar nelabai ir supratau kuo jie skiriasi, kokia jų specializacija, tačiau mano vidiniai įsitikinimai šaukė, kad neturiu jokių bėdų, nenoriu ten lankytis, nenoriu gerti medikamentų, aš esu sveika… tačiau mano kūnas, mano mintys diktavo priešingai… Kaskart terapijos pokalbio pradžioje užduodavo klausimą, nuo kada ir kaip viskas prasidėjo? Taigi pirmoji panikos ataka mane ištiko 2017 m. sausį, kaip vakar prisimenu, kas tuo metu vyko, ką vilkėjau, ką jaučiau… Tačiau, kaip prasidėjo taip ir praėjo. Metelius gyvenau savo gyvenimą be priepuolių, retkarčiais apsisukdavo galva, bet visai to nesureikšminau… Gyvenimas bėgo savo vaga, kurioje buvo daug pykčio, erzulio, nepasitenkinimo, dėmesio trūkumo, daug nemeilės sau, savo fiziniam kūnui… ir lygiai po metų, vėl sausį, gavau Naujųjų metų dovaną, dar vieną gan stiprią panikos ataką… …

Smegenys mus susargdina, smegenys mus ir gydo.

Trys smegenų sluoksniai: instinktyvus, emocionalus ir protingas Instinktyvus sluoksnis Pirmas ir seniausias smegenų sluoksnis, kurį turi dauguma gyvūnų, yra skirtas įjungti ir išjungti fiziologinį streso atsaką. Šios smegenų dalies tikslas instinktyviai reaguoti į aplinką. Nėra pavojų – ilsimės, virškinam. Yra pavojų – bėgam! Neina pabėgti? Kandam! Ši smegenų dalis yra ta dalis, kuri reguliuoja kiek greitai ar lėtai dabar plaka širdis, kiek organizmas skiria resursų virškinimui, kovai su uždegimais, raumenų įtampai ir dar tūkstančiams procesų apie kuriuos sąmoningai nenutuokiame. Ši smegenų dalis valdo mūsų organus per autonominę nervų sistemą – autonominę, nes ji autonomiška, t.y. nuo mūsų nepriklausanti – mes negalime sąmoningai apsispręsti ir sulėtinti arba pagreitinti širdies plakimo arba pakeisti gliukozės kiekio kraujyje. To negalime padaryti tiesiogiai, tačiau galime tai padaryti per aplinkui (netrukus paaiškinsiu). Emocionalus sluoksnis Antrasis smegenų sluoksnis išsivystė vėliau. Nuo to laiko, žinduoliai pradėjo jaustis ir užjausti vienas kitą, rūpintis ir visaip kitaip specializuotis emocijose. Jeigu aplinkoje pamatome kažką, ką antrasis smegenų sluoksnis vertina kaip šlykštų ar baisų dalyką, ši smegenų dalis siunčia signalą į pirmą sluoksnį. Pirmasis sluoksnis savo ruožtu …

Panikos anatomija: Emocijų ir minčių reikšmė

Panikos priepuolis yra labai nemalonus įvykis, kurį patiria daug žmonių. Visus panikos priepuoliai įtakoja skirtingai. Žmogus patiria įvairius nemalonius fizinius jutimus, nesupranta kas su juo vyksta, nežino kaip jam elgtis, kviečia greitąją, važiuoja į ligoninę. Tokia situacija labai išvargina, sukelia daug įvairių katastrofiškų minčių ir neigiamų emocijų. Po tokios patirties žmogus dažnai pradeda nerimauti dėl savo sveikatos ir bijoti priepuolių pasikartojimo. Nerimas, baimė, gėda, bei su šiomis emocijomis susijusios mintys tampa kasdienio gyvenimo palydovais. Žemiau pateikta schema vaizduoja tipinį panikos priepuolio modelį. Žmogus pastebi smarkiau plakančią širdį, širdies permušimą, galvos svaigimą ar kitą nemalonų fizinį jutimą. Šie jutimai savaime nėra blogi, tačiau dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos jie dažnai pasireiškia ne laiku ir ne vietoje. Jausti širdies dūžius nubėgus keletą kilometrų – normalu, tačiau jausti juos prie darbo kompiuterio, iš pirmo žvilgsnio, atrodo nenormalu. Pajutus simptomą kyla jį vertinanti mintis – “Kažkas negerai!”. Ši mintis sukelia atitinkamą emociją – kyla nerimo jausmas. Nerimas yra emocija, kitaip tariant hormonų kokteilis, pranešantis kūnui jog reikia pasiruošti galimam pavojui. Išsiskiria adrenalinas ir kiti su nerimu susiję hormonai, tiesiogiai …

Panikos diagnozė

Kalbant apie paniką pirmiausia reikėtų atskirti panikos priepuolį (panikos ataką) ir panikos sutrikimą. Daug žmonių bent kartą gyvenime patiria panikos priepuolį (kuris nėra laikomas sutrikimu), tačiau ne visi suserga panikos sutrikimu. Išsiaiškinkime kada tai priepuolis, o kada priepuolis gali tapti sutrikimu ir kaip šias problemas atskirti vieną nuo kitos. Panikos priepuolis Nors ir labai nemaloni patirtis, panikos priepuolis nėra laikomas sutrikimu. Panikos priepuoliai gali nutikti sveikam žmogui tuo metu nesergančiam fizinėmis ar psichinėmis ligomis, tačiau gali pasireikšti ir ligos, tokios kaip hipertenzija ar depresija, kontekste. Pagrindinis panikos priepuolio bruožas yra staigus intensyvios baimės ar diskomforto jausmas pasiekiantis apogėjų per kelias minutes. Priepuolis gali prasidėti tiek nerimąstingoje būsenoje, tiek ramybės būsenoje. Panikos priepuolio metu jaučiami keturi ar daugiau iš žemiau išvardintų simptomų: Širdies permušimai, smarkus širdies plakimo jausmas ar pagreitėjęs širdies ritmas; Prakaitavimas; Drebulys; Oro trūkumo jausmas; Dusimo jausmas; Skausmas ar diskomfortas krūtinės plote; Pykinimas ar pilvo skausmas; Galvos svaigimas, nestabilumo ar alpimo jausmas; Šaltkrėtis ar karščio pylimas; Tirpimas ar dilgčiojimas; Nerealumo jausmas ar atsiribojimo nuo savęs jausmas; Baimė prarasti kontrolę ar “išprotėti”; Baimė mirti. Panikos priepuoliai …

Autonominė nervų sistema: kokia jos funkcija ir kas vyksta jai išsiderinus?

Skauda širdį ne valandom, o dienom, šokinėja spaudimas, širdis atrodo apsiverčia krūtinėje, pabundate naktį nuo drebulio ir širdies plakimo, spaudžia, maudžia, duria… Su šiuo nekukliu simptomų rinkiniu keliaujate pas kardiologą kur atliekamas išsamus ištyrimas tik tam, kad gautumėte atsakymą – su širdim viskas tvarka. Tačiau kas toliau? Jei atlikę pilną fizinį ištyrimą neradote struktūrinių kardiovaskulinės sistemos pažeidimų ir jums buvo diagnozuota somatoforminė autonominė disfunkcija, reiškia jog šiuos simptomus jaučiate dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos.