All posts tagged: panikos sutrikimas

Smegenys mus susargdina, smegenys mus ir gydo.

Trys smegenų sluoksniai: instinktyvus, emocionalus ir protingas Instinktyvus sluoksnis Pirmas ir seniausias smegenų sluoksnis, kurį turi dauguma gyvūnų, yra skirtas įjungti ir išjungti fiziologinį streso atsaką. Šios smegenų dalies tikslas instinktyviai reaguoti į aplinką. Nėra pavojų – ilsimės, virškinam. Yra pavojų – bėgam! Neina pabėgti? Kandam! Ši smegenų dalis yra ta dalis, kuri reguliuoja kiek greitai ar lėtai dabar plaka širdis, kiek organizmas skiria resursų virškinimui, kovai su uždegimais, raumenų įtampai ir dar tūkstančiams procesų apie kuriuos sąmoningai nenutuokiame. Ši smegenų dalis valdo mūsų organus per autonominę nervų sistemą – autonominę, nes ji autonomiška, t.y. nuo mūsų nepriklausanti – mes negalime sąmoningai apsispręsti ir sulėtinti arba pagreitinti širdies plakimo arba pakeisti gliukozės kiekio kraujyje. To negalime padaryti tiesiogiai, tačiau galime tai padaryti per aplinkui (netrukus paaiškinsiu). Emocionalus sluoksnis Antrasis smegenų sluoksnis išsivystė vėliau. Nuo to laiko, žinduoliai pradėjo jaustis ir užjausti vienas kitą, rūpintis ir visaip kitaip specializuotis emocijose. Jeigu aplinkoje pamatome kažką, ką antrasis smegenų sluoksnis vertina kaip šlykštų ar baisų dalyką, ši smegenų dalis siunčia signalą į pirmą sluoksnį. Pirmasis sluoksnis savo ruožtu …

Bijai vilko eik į mišką

Vengdami nerimą keliančių situacijų rizikuojame susirgti nerimo sutrikimu, o susirgę eidami į nerimą keliančias situacijas rizikuojame pasveikti. Šiandien efektyviausias būdas susitvarkyti su nerimu yra akistata. Nerimo spektro ligos (panikos sutrikimas, generalizuotas nerimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas ir kiti) efektyviausiai gydomos susitinkant su nerimą keliančiu stimulu vaizduotėje arba realybėje. Kalbėjimas apie nerimą keliančias situacijas ir jų atkūrimas vaizduotėje susitvarkyti su nerimo sutrikimais padeda. Tačiau didžiausias ir ilgiausiai išliekantis efektas pasiekiamas žmogui einant į baimę keliančias situacijas arba susitinkant su baimę keliančiu objektu realybėje. Kalbėjimas apie nerimą ir baimę neduoda tokio efekto kaip kontroliuojama laipsniška ekspozicija. Smegenims nėra svarbu ar kažkas vyksta iš tikrųjų ar mes tik apie tai galvojame. Atlikime minties eksperimentą. Leiskite sau įsivaizduoti citriną. Geltoną, prinokusią, kvepiančią citriną. Įsivaizduokite kaip pradedame citriną pjaustyti, trykšta jos sultys. Paimate vieną griežinėlį ir dedate jį sau ant liežuvio, kramtote, jaučiate citrinos rūgštumą ir kartumą. Ar burna jau pilna seilių? Ar dilgčioja liežuvio galiukas? Smegenims nesvarbu ar citrinos pjaustymas, voro ropojimas, ar skridimas lėktuvu vyksta iš tikrųjų ar mes tai tik įsivaizduojame, visas kūnas nuo galvos iki kojų į …

Panikos anatomija: Emocijų ir minčių reikšmė

Panikos priepuolis yra labai nemalonus įvykis, kurį patiria daug žmonių. Visus panikos priepuoliai įtakoja skirtingai. Žmogus patiria įvairius nemalonius fizinius jutimus, nesupranta kas su juo vyksta, nežino kaip jam elgtis, kviečia greitąją, važiuoja į ligoninę. Tokia situacija labai išvargina, sukelia daug įvairių katastrofiškų minčių ir neigiamų emocijų. Po tokios patirties žmogus dažnai pradeda nerimauti dėl savo sveikatos ir bijoti priepuolių pasikartojimo. Nerimas, baimė, gėda, bei su šiomis emocijomis susijusios mintys tampa kasdienio gyvenimo palydovais. Žemiau pateikta schema vaizduoja tipinį panikos priepuolio modelį. Žmogus pastebi smarkiau plakančią širdį, širdies permušimą, galvos svaigimą ar kitą nemalonų fizinį jutimą. Šie jutimai savaime nėra blogi, tačiau dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos jie dažnai pasireiškia ne laiku ir ne vietoje. Jausti širdies dūžius nubėgus keletą kilometrų – normalu, tačiau jausti juos prie darbo kompiuterio, iš pirmo žvilgsnio, atrodo nenormalu. Pajutus simptomą kyla jį vertinanti mintis – “Kažkas negerai!”. Ši mintis sukelia atitinkamą emociją – kyla nerimo jausmas. Nerimas yra emocija, kitaip tariant hormonų kokteilis, pranešantis kūnui jog reikia pasiruošti galimam pavojui. Išsiskiria adrenalinas ir kiti su nerimu susiję hormonai, tiesiogiai …

Nerimas: daugiau/mažiau padeda išgyventi, per daug – trukdo.

Nerimas  yra viena iš dažniausiai jaučiamų emocijų, kuri nors labai reikalinga, pradeda trukdyti kai jos per daug. Šiame straipsnyje aptarsiu nerimą, jo mechanizmą bei keliamus sunkumus. Mes niekada nesame 100% sveiki arba 100% nesveiki – mūsų organizmas nuolat atlieka šimtus procesų, kad būtume sveikumo pusėje. Gyvenime mažai dalykų yra juoda balta. Na, nebent nuomonė apie Donaldą Trumpą – gera arba bloga ir nieko per vidurį. Dauguma dalykų gyvenime turi šimtus, taip, net ne penkiasdešimt, bet šimtus pilkų atspalvių. Taip pat su mūsų fizine sveikata – nesame arba sveiki arba nesveiki. Mūsų organizmas nuolat balansuoja ir deda pastangas išsilaikyti sveikumo pusėje. Kai dėl išorinių ar vidinių priežasčių pritrūksta resursų, svarstyklės nusvyra į nesveikumo pusę ir mes susergame peršalimu, panikos sutrikimu ar kitomis ligomis. Psichinė sveikata yra kontinuumas lygiai taip pat kaip fizinė sveikata. Skalėje nuo 0 iki 10 įvertinkite savo dabartinę emocinę savijautą. Nulis – blogiausia emocinė savijauta kokią esu jautęs gyvenime, o 10 – geriausia savijauta kokią esu gyvenime jautęs. Pabandykite įsivaizduoti skirtingus gyvenimo etapus, ar savijauta skyrėsi? Aišku, kad taip. Vieną dieną mūsų emocijos ir …

Panikos diagnozė

Kalbant apie paniką pirmiausia reikėtų atskirti panikos priepuolį (panikos ataką) ir panikos sutrikimą. Daug žmonių bent kartą gyvenime patiria panikos priepuolį (kuris nėra laikomas sutrikimu), tačiau ne visi suserga panikos sutrikimu. Išsiaiškinkime kada tai priepuolis, o kada priepuolis gali tapti sutrikimu ir kaip šias problemas atskirti vieną nuo kitos. Panikos priepuolis Nors ir labai nemaloni patirtis, panikos priepuolis nėra laikomas sutrikimu. Panikos priepuoliai gali nutikti sveikam žmogui tuo metu nesergančiam fizinėmis ar psichinėmis ligomis, tačiau gali pasireikšti ir ligos, tokios kaip hipertenzija ar depresija, kontekste. Pagrindinis panikos priepuolio bruožas yra staigus intensyvios baimės ar diskomforto jausmas pasiekiantis apogėjų per kelias minutes. Priepuolis gali prasidėti tiek nerimąstingoje būsenoje, tiek ramybės būsenoje. Panikos priepuolio metu jaučiami keturi ar daugiau iš žemiau išvardintų simptomų: Širdies permušimai, smarkus širdies plakimo jausmas ar pagreitėjęs širdies ritmas; Prakaitavimas; Drebulys; Oro trūkumo jausmas; Dusimo jausmas; Skausmas ar diskomfortas krūtinės plote; Pykinimas ar pilvo skausmas; Galvos svaigimas, nestabilumo ar alpimo jausmas; Šaltkrėtis ar karščio pylimas; Tirpimas ar dilgčiojimas; Nerealumo jausmas ar atsiribojimo nuo savęs jausmas; Baimė prarasti kontrolę ar “išprotėti”; Baimė mirti. Panikos priepuoliai …