All posts tagged: psichologas klaipėdoje

Žvilgsnis į specialisto konsultaciją: ką daro ir kaip gali padėti psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras.

Dažnas iš mūsų gerai žinome skirtumą tarp gastroenterologo, kardiologo ir neurologo. Nors visi gydytojai rūpinasi žmogaus sveikata, kiekvienas iš jų specializuojasi gydant skirtingas organizmo dalis. Psichologus, psichoterapeutus ir psichiatrus taip pat vienija rūpinimasis žmogaus sveikata, tačiau skirtumas tarp šių specialistų nėra toks aiškus. Psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras padeda žmonėms tvarkytis su gyvenimo iššūkiais keliančiais emocinių (pvz. nerimas, liūdna nuotaika) ir elgesio problemų (pvz. rūkymas, motyvacijos stoka), tačiau skiriasi jų išsilavinimo kryptis ir darbo metodai. Išsiaiškinkime ką veikia kiekvienas psichinės sveikatos specialistas ir žinokime kokiu atveju jie gali padėti mums ar mūsų artimam. Kas yra psichologas ir ką jis veikia? Psichologai yra specialistai įgiję universitetinį nemedicininį psichologo išsilavinimą. Šie psichinės sveikatos atstovai specializuojasi žmonių psichologiniame įvertinime ir konsultavime. Psichologas naudoja tyrimais ištirtus ir pritaikytus įrankius leidžiančius įvertinti asmens charakterį, stiprybes ir galimybes, jo mąstymo ir elgesio ypatumus, atmintį, emocinę būklę, patiriamos problemos lygį. Psichologai taip pat konsultuoja padėdami žmogui suprasti patiriamą problemą bei rasti tinkamus ir priimtinus būdus jai spręsti. Psichologai dirba su įvairaus amžiaus žmonėmis individualiai, grupėse ar net bendruomenėse (mokyklose ar darbovietėse) glaudžiai bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais. Psichologai …

Panikos diagnozė

Kalbant apie paniką pirmiausia reikėtų atskirti panikos priepuolį (panikos ataką) ir panikos sutrikimą. Daug žmonių bent kartą gyvenime patiria panikos priepuolį (kuris nėra laikomas sutrikimu), tačiau ne visi suserga panikos sutrikimu. Išsiaiškinkime kada tai priepuolis, o kada priepuolis gali tapti sutrikimu ir kaip šias problemas atskirti vieną nuo kitos. Panikos priepuolis Nors ir labai nemaloni patirtis, panikos priepuolis nėra laikomas sutrikimu. Panikos priepuoliai gali nutikti sveikam žmogui tuo metu nesergančiam fizinėmis ar psichinėmis ligomis, tačiau gali pasireikšti ir ligos, tokios kaip hipertenzija ar depresija, kontekste. Pagrindinis panikos priepuolio bruožas yra staigus intensyvios baimės ar diskomforto jausmas pasiekiantis apogėjų per kelias minutes. Priepuolis gali prasidėti tiek nerimąstingoje būsenoje, tiek ramybės būsenoje. Panikos priepuolio metu jaučiami keturi ar daugiau iš žemiau išvardintų simptomų: Širdies permušimai, smarkus širdies plakimo jausmas ar pagreitėjęs širdies ritmas; Prakaitavimas; Drebulys; Oro trūkumo jausmas; Dusimo jausmas; Skausmas ar diskomfortas krūtinės plote; Pykinimas ar pilvo skausmas; Galvos svaigimas, nestabilumo ar alpimo jausmas; Šaltkrėtis ar karščio pylimas; Tirpimas ar dilgčiojimas; Nerealumo jausmas ar atsiribojimo nuo savęs jausmas; Baimė prarasti kontrolę ar “išprotėti”; Baimė mirti. Panikos priepuoliai …

Naudingiausias somatoforminės autonominės disfunkcijos vaistas – psichoterapija

Daugelis jaunų žmonių (iki 40 metų) besikreipiančių į kardiologą neserga organinėmis kardiovaskulinės sistemos ligomis ir yra diagnozuojami somatoformine autonomine disfunkcija. Šie žmonės kenčia nuo pablogėjusios fizinės sveikatos ir dėl to patiria sumažėjusį produktyvumą darbe, sumažėjusį pasitenkinimą asmeniniu gyvenimu, aukštą liūdnos nuotaikos ir nerimo lygį. Daugybė tyrimų rodo jog net trečdalio pacientų, besikreipiančių į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, somatiniai simptomai yra nepagrįsti organiškai ir yra siejami su pablogėjusia žmonių gyvenimo kokybe ir sumažėjusiu jų produktyvumu. Apie 25% pacientų besikreipiančių į antrinės priežiūros kardiologijos įstaigas yra diagnozuojami kardiovaskulinės sistemos somatoformine autonomine disfunkcija sąlygota streso. Negydomi streso sąlygoti funkcinės kilmės sutrikimai vystosi į struktūrinius pažeidimus, tokius kaip ritmo sutrikimai, infarktas, insultas. Somatoforminė autonominė disfunkcija ir kiti funkciniai nervų sistemos sutrikimai yra dažnai lydimi depresija, nerimu, bei kitomis psichologinėmis problemomis. Šiuo metu somatoforminė autonominė disfunkcija bei kiti panašūs funkcinės kilmės sutrikimai gydomi benzodiazepinais, mažomis neuroleptikų ar antidepresantų dozėmis. Dideliam žmonių skaičiui vengiant gydymo vaistais dėl pripratimo ar pašalinių reiškinių yra siūloma dar viena išeitis – psichologo arba psichoterapeuto pagalba. Daug žmonių nepasinaudoja šia išeitimi, kadangi psichologinė pagalba Lietuvoje yra vis dar …